Ketvirtadienio vakarą įvyko žurnalistės, radijo ir televizijos laidų vedėjos Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“ pristatymas. Jame skambėjo ne tik jos močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienė istorijos liudijimai, bet ir partizanų dainos.
„Tai nėra knyga vien apie mano Močiutę. Tai knyga apie kraupią XX amžiaus vidurio Lietuvos istoriją, kuri – ypač šiomis dienomis – svajojame, kad niekaip neatsikartotų. Ją pasakoju per vieną paprastą kaimo mergaitę, jos likimas panašus į kitų, uoliai dirbusių, mylėjusių savo šalį ir tapusių labiausiai nukentėjusiais tos istorijos liudytojais.
Dabar laikai tokie, kai Lietuvos kariuomenės atstovai visai ne juokais klausia savo mylimųjų, ar šios (šie) sutiktų išmokti naudotis ginklu, o tokį klausimą išgirdusiems tiems mylimiesiems ne juokais sudreba rankos, tad knygos pasakojimas yra, deja, itin aktualus“, – pristatydama knygą kalbėjo Živilė Kropaitė.
Viešame renginyje Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje žurnalistė Živilė Kropaitė kartu su kolege Aistė Plaipaite ne tik dalijosi istoriniais liudijimais, bet ir atliko partizanų dainas, kviesdamos šiuo įtemptu metu įsiklausyti į savo prosenelių, senelių, tėvų pasakojimus apie karą, ir, jei tai dar nepadaryta, būtinai juos užfiksuoti.
„Nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios mane stebino Močiutės tvirtumas, atsparumas, ramybė. Ji elgės lyg būtų gavusi tiesiogines instrukcijas iš kariuomenės ir psichologų, sakė mums, kad būtume ramūs, dirbtume savo darbus ir remtume Ukrainą“, – dalijosi laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė.
Anot knygą pristatančios žurnalistės Živilės Kropaitės-Basiulės, jos 93-ejų Močiutė šiandien vis pabrėžia ir tai, kad rusų armijos žiaurumas Ukrainoje jos nenustebino. „Jei knygą rašyčiau dabar, nebegludinčiau bei po politkorektiškumo šydu nebeslėpčiau tų vietų, kur Močiutė apibendrintai kalba apie Rusiją kaip šalį ar kaip tautą. Šitas karas patvirtino, kad baisumai, kuriuos mūsų seneliai patyrė dvidešimtojo amžiaus vidurye, nebuvo „vieno diktatoriaus darbas“. Istorija kraupiai kartojasi, mūsų močiutės ir seneliai buvo ir yra teisūs, kvietę iniekada nepasitikėti Rusija“, – tikino ji.
Živilės Kropaitės-Basiulės močiutė Ona Butrimaitė-Laurinienė bausmę už antisovietinį priešinimąsi ir ryšius su partizanais atliko Taišete, Irkutsko srityje, vėliau ištremta į Krasnojarsko kraštą. Aistės Plaipaitės senelis Pranas Plaipa nuteistas už antitarybinių atsišaukimų rašymą bei platinimą ir išvežtas kalėti į Intą.
Fotogalerija:
