„What‘s Next in Music?“: kodėl atlikėjai kartais jaučiasi blogai, o koncertų rengėjai kovoja su kaimynais?

„What‘s Next in Music?“ / M. Repečkos nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-09-17 17:06
Sostinėje ką tik įvyko konferencija ir muzikos mainų festivalis „What‘s Next in Music? 2019“, sujudinęs aktualias šių dienų muzikos verslo problemas, parodęs įdomias perspektyvas ir leidęs klausytojams bei industrijos profesionalams išgirsti naujas grupes. Ne vienas svečias liko maloniai nustebęs: „Pasirodo, Vilnius yra mažasis Berlynas!“

Dvi konferencijos dienos į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pritraukė būrį mūsų šalies muzikos verslo atstovų ir dešimtis svečių iš didelę įtaką turinčių, ar atvirkščiai – nišinių festivalių bei muzikos portalų. Buvo kalbama visiems aktualiomis temomis, pristatomos naujos programėlės, suteikiančios daugiau galimybių išeiti į platesnius vandenis. Daug pasiekę pramogų pasaulio vilkai, tarp jų ukrainietis dainininkės Džamalos vadybininkas Igoris Tarnopolskis, aiškinosi, kaip atlikėją paversti brand‘u, ir kokį atspaudą palieka milžiniški šou renginiai.

Kalbėta ir apie tai, kiek pinigų iš muzikos rinkos pasiima piratai, ir kada mes liausimės juos finansavę savo naivumu. Nuskambėjo mintis, kad rūkymas šiais laikais jau nėra madingas užsiėmimas. Piratavimas yra tokia pat žalinga yda.

Buvo kalbama apie psichologinę atlikėjų savijautą. Švedas Johanas Svanbergas pateikė statistiką: 73 procentai atlikėjų jaučiasi nesaugiai, patiria panikos priepuolius, depresiją. Vienas lemiančių faktorių – finansinis nestabilumas.

„What‘s Next in Music?“ / M. Repečkos nuotr.
„What‘s Next in Music?“ / M. Repečkos nuotr.

„Jeigu tu atėjai į muzikos verslą – pamiršk finansinį stabilumą. Čia nėra jokių garantijų. Bet atlikėjo psichologine būsena būtina rūpintis taip pat, kaip ir fizine sveikata“, – konferencijoje teigė garsių šalies atlikėjų prodiuseris Lauras Lučiūnas.

„Tiesą sakant, kai stovi ant scenos, ir pagautas panikos priepuolio galvoji, kad tuoj numirsi, tau ne tiek rūpi finansinės skolos. Net į kalėjimą sėsti nebūtų taip baisu“, – sakė Vidas Bareikis.

Po keturių pedagoginės veiklos metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jis pastebėjo ir kitą sukrečiantį dalyką. „Supratau posovietinę problemą: ilgus metus artistus mokė, kaip įeiti į vaidmenį, bet niekas nemokė, kaip išeiti. Sportininkams po varžybų skiriami masažai, atostogos. Artistų gyvenime – projektas po projekto. Visi dirba 24/7. Paskui „nuvarytus arklius nušauna“... Artisto kančios romantizuojamos, bet realybė yra kitokia. Ir dar tie visi neigiami komentarai. Bet kuris žmogus bijo būti neįvertintas ar vertinamas blogai. Kartą kalbėjausi su Prezidente Dalia Grybauskaite šia tema. Ji sakė visiškai neskaitanti komentarų, nes net ir ją tai pražudytų. Aš irgi renkuosi galimybę tą laiką, kurį skirčiau komentarų skaitymui, verčiau praleisti su savo sūnumi. Neterškite savo galvos visu tuo mėšlu“, – kalbėjo V. Bareikis.

Visuomenės komunikavimo problemos buvo apžvelgtos įdomioje diskusijoje apie Vilniaus naktinę ekonomiką. Ar tai tikrai yra miestas, kuris nemiega? Skandalingai išgarsėjusią sostinės „Platformą“ atstovavęs Dominykas Čečkauskas, klubo „Opium“ bendraturtis Vidmantas Čepkauskas-Vidis, Lietuvos barų ir kavinių asociacijos bei „Perono“ vadovas Raimondas Pranka atskleidė, kad tai netgi nėra problema „visuomenė – prieš naktinius barus“. Pasirodo, neretai vandenį drumsčia kerštingi pavieniai individai, kurie iš anksto yra nusiteikę neigiamai ir net neslepia, kad kvies policiją kaskart, net tada, kai neviršijamos leistinos garso ribos. Tai neva jau galėtų paliudyti ir į iškvietimus privalomai reaguojantys pareigūnai. Gal verta pagalvoti apie abipuses bausmes?

Barų atstovai tvirtino patys ieškantys nemalonių situacijų sprendimo būdų, garso izoliavimo priemonių. Jie remiasi ir kitų Europos didmiesčių pavyzdžiais, siekia išskaidyti iš baro į lauką vidurnaktį išėjusių žmonių grupes, kad jų pasikalbėjimai būtų tylesni, netrukdytų kaimynų poilsio. To prašo ir lauke esantys lipdukai.  Visgi, kai kurių sostinės vietų konfliktai su kaimynais jau yra įsisenėję ir nepajudantys iš mirties taško, o perdėtai grubios sankcijos, pasibaigiančios antrankiais, toli gražu nepadeda spręsti problemos.

Išskirtinius koncertus organizuojantis Martynas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad net Kairėnuose, Botanikos sode vykstantys koncertai sulaukia kaimynų skundų, nors atrodytų, kad tai yra laukinė, daugiabučių neapsupta erdvė. Organizatorius neslėpė nusivylimo, kai į jo komandos parodytą gerą valią sukviesti kaimynus į koncertą nemokamai, vėliau tai tapo priemone reikalauti kvietimų daug ir nuolat, vėliau juos perparduodant.  

„What‘s Next in Music?“ / M. Repečkos nuotr.
„What‘s Next in Music?“ / M. Repečkos nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Deimantė Rimkutė pabrėžė, kad naktinis sostinės gyvenimas turi būti svarstomas politiniame lygmenyje, kuriamas sisteminis požiūris. Jau netrukus šios problemos bus imtąsi daug rimčiau, yra numatyta penkių žingsnių programa. Kartu D. Rimkutė tiki dialogo galia, kviečia apmąstyti, kokias patrauklias nuolaidas klubai galėtų pasiūlyti kaimynams, ar kokybiško laisvalaikio pramogas – vyresniam vilniečiui.

Savo ruožtu naktinės ekonomikos generatoriai iškėlė dar vieną problemą: mieste labai stinga vietų renginiams, vykstantiems po atviru dangumi, turint omenyje, kad trys pagrindinės Vilniaus erdvės – Kairėnų botanikos sodas, Vingio parkas ir Kalnų parkas yra itin brangios: tenka susimokėti kaip už „Žalgirio“ areną.

Per metus turėtų paaiškėti kryptis: ar Vilniaus naktinis gyvenimas yra skatinamas, ar šis miestas – lyg korporacija, kai visi eina miegoti, kad paskui dirbtų. Kai tuo metu Berlynas turi klubų ir kitų erdvių, pripažįstamų kultūrinėmis institucijomis.

Vilniaus sugretinimas su Berlynu – drąsus, tačiau šiuos du miestus ne kartą sugretino „What‘s Next in Music?“ svečiai, apsilankę savaitgalį industriniame sostinės kvartale įvykusiame miesto festivalyje „Loftas Fest“, kuriame buvo ir dvi WNIM scenos.

„Viskas, ką čia pamačiau ir patyriau, mane labai maloniai nustebino. Tai tikrai paskatins daugiau pasidomėti muzikiniu, kultūriniu gyvenimu Baltijos šalyse“, – kalbėjo delegatas Simonas Straussas iš Vokietijos. Jam pritarė ir Kijevo miesto festivalio „Atlas Weekend“, sutraukiančio daugiau nei pusę milijono žmonių, atstovas Vladas Jaremčiukas, ir serbė Maja Starcevic, organizuojanti milžinišką „EXIT Festival“. „Ši erdvė yra unikali. Norėjosi viską pamatyti“, – kalbėjo viešnia.

V. Jaremčiukui festivalyje labai patiko „Deep Shoq“, taip pat jis nekantriai laukė grupės BA. pasirodymo. Beje, šie Vilniaus rokeriai rugsėjo 19 d. koncertuos ir garsiajame Hamburgo „Reeperbahn“ festivalyje, į kurį suvažiuoja visas pasaulis.

Daug pagyrimų Vilniuje pelnė pankiško gaivalo neprarandys „Timid Kooky“. Konferencijos metu įvyko nuotaikingos aklosios perklausos. Nuskambėjus šios grupės dainai, vokietis Christoph Thun iš „Gigmit / INES“ iškart juos identifikavo ir kėlė nykščius į viršų. O štai „Sony Music Finland“ atstovai nesuprato, apie ką daina, nes grupė esą dainavo ne anglų kalba. Išgirdę, kad visgi tekstas buvo angliškas, svečiai atlaidžiai šypsojosi. Regis, šis nutikimas pasiekė ir pačią grupę – vakare atsidūrę ant scenos jie tyčia kalbėjo baisiu akcentu, klausinėjo vienas kito, kaip geriau tarti žodžius angliškai.

Aklose perklausose nuskambėjo ir „Happyendless“ daina „Ritmas Algoritmas“. „Įsivaizduočiau visą gaubiančią tamsą, o ant scenos – muzikantus su veidrodinėmis galvomis ar panašiai. Jei tai būtų tiesiog laiminga grupė, atliekanti 2010-ųjų muziką, nebūtų labai įdomu“, – pakomentavo suomė Aino-Maria Passivirta.

Neprašauta pro šalį – „Happyendless“ išties kuria kosminius pasirodymus, kuriuose savo muzikinę planetą apvelka žaižaruojančia elektronika, leidžia jai sprogti ir ištaškyti visa supančią tamsą. Jų šou, festivalio atidarymo vakarą įvykęs klube „Tamsta“, taip pat daugelį svečių privertė pasižymėti šiuos lietuvius savo užrašuose.

Delegatai gyrė ir merginų grupę „shishi“, – Joshas Greenbergas per savo pranešimą ne kartą minėjo jas pavyzdžiu. O įtakingą Jungtinės Karalystės žurnalistą Cai‘ų Treforą sudomino „Sheep Effect“ solo performansas: jį stebėjo nuo pirmos iki paskutinės sekundės.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai