Kaip pandemiją įveiks 25 milijardų eurų vertės pasaulio muzikos industrija? Kas laukia didelių ir mažų festivalių? Kaip koncertų organizatorius turėtų palaikyti vyriausybė? Jei užsidarė durys – kokius langus vis dar galima atverti? Šiuos ir kitus klausimus rugsėjo 10-12 dienomis Vilniuje kėlė konferencija ir muzikos mainų festivalis „What‘s Next In Music?“.
Skaitmenizavimo eroje yra daugybė kelių, kaip pasiekti muzikos vartotoją, kartu apsaugant autorių. Apie tai konferencijoje kalbėjo „Gigmit“ įkūrėjas Marcus Fitzgeraldas, apie autorių įstojimą į jų teises ginančias asociacijas pasakojo LATGA ir AGATA atstovai Linas Ežerinis bei Paulius Sartatavičius, kūrinių identifikavimo ir apsaugos didžiosiose platformose naujausius būdus pristatė Richardas Bronas iš „Concorde Media Group“.
Konferencijos dienomis taip pat vyko platformos „Spotify“ kuratorių paskaita. O atvykę Latvijos ir Estijos festivalių organizatoriai, kartu su virtualiai prisijungusiais kolegomis iš Vokietijos, aptarė, kokios perspektyvos laukia šio verslo ir į ką šiandien naudingiausia telkti dėmesį.
Vokietė Julia Gudzent, viena iš festivalių „Lollapalooza“ ir „Melt!“ organizatorių, teigė, kad tuos renginius, į kuriuos susiburia per 20 tūkstančių muzikos gerbėjų, kol kas teko perkelti į kitą vasarą, tačiau pramogų ištroškę žmonės kol kas itin noriai perka bilietus. Mažesni muzikos renginiai, tebevykstantys ir pandemijos sąlygomis, įveda naujas taisykles. Pavyzdžiui, šokių aikštelėje įrengia stebėjimą šviesoforo principu. „Kai 90 proc. žmonių dėvi kaukes – dega žalia šviesa, kai mažiau nei 60 procentų – oranžinė, kai dar mažiau – muzika išsijungia. Tai skatina visus dėvėti kaukes. Turime galvoti „out of box“ ir rasti naujus būdus, kurie veiktų“, – sakė Julia.
Vokietijoje elektroninės muzikos vakarėliuose jau imta statyti plastiko „gardus“, į kuriuos įleidžiamas ribotas skaičius žmonių. Tačiau Uldis Paberzis iš „Summer Sound Festival“ buvo skeptiškai nusiteikęs tokių karantininių koncertų ateitimi.
„Ne, tai neįmanoma. Teatre gali sustatyti pertvaras, bet klubinio tipo ar roko koncertai neįmanomi bet kuriuo kitu nenormaliu būdu. Kas vyks toliau? Mes nuėjome tokį ilgą kelią, pritaikydami visas naujausias technologijas. Kokia jų prasmė, jei negalime įveikti tokių dalykų? Tikiuosi, bus išrasta būdas, kaip tai nugalėti. Žmogaus prigimtis reikalauja gyvų renginių, kurie sujungia jaunus žmones, jie turi būti kartu“, – sakė Uldis.
„Jei sulauksime griežtinimų, be abejonės, turėsime būti kompensuojami iš mūsų parlamentų ir vyriausybių. Manau, kitąmet renginiai įvyks. Bus koks nors medicininis išsigelbėjimas. Tikrai nebegali būti taip, kaip dabar. Festivaliai su tiltais, barjerais, tarpais? Nemanau, kad tai išeitis. Esu senamadis ir galvoju, kad festivalis yra tam, kad žmonės susiburtų, draugai leistų laiką kartu, mėgautųsi muzika ir vieni kitais. Tai nėra tik žiūrėjimas į sceną, jei negali artėti prie kito žmogaus – renginys netenka prasmės. Sakyčiau, nusiraminkime ir palaukime vakcinų. O kol laukiame, galime sutelkti dėmesį į infrastruktūrą, bendradarbiauti su festivalių vietos savivalda, įrengti parkingavimo aikšteles, tvarkyti kelius. Neskubėkime rengti barjerų ir kurti socialinį atstumą. Tai daug kainuoja ir patirtis rodo, kad tiesiog neapsimoka“, – kalbėjo svečias iš Estijos Lauris Labre, aktyviai dirbantis muzikos versle daugiau nei 30 metų ir kuriantis globalius industrijos projektus, vieną kurių pristatys „Dubai EXPO 2021“.
„Vargu, ar festivaliai įveiktų antrą tokią vasarą. Didžiausios agentūros turėjo radikaliai mažinti darbuotojų skaičių. Žada, kad jie galės sugrįžti į darbą situaciją stabilizavus. Mažesnieji organizatoriai atsisakė ir biurų nuomos – darbas vyksta iš namų“, – pasakojo J. Gudzent.
Muzikos kūrėjams dirbti iš namų – įprasta. Kai kurie jų karantiną leido ypač kūrybingai. Vienas pavyzdžių – muzikos prodiuseris Marijus Adomaitis-Ten Walls. Jo komanda sulaukė intriguojančio pasiūlymo iš Sietlo – sukurti muziką kompiuteriniam žaidimui. „Net nepaklausiau, kiek ir kokių žaidimų jie jau yra sukūrę. Sakiau, vaikinai, aš esu „gamer‘is“, atsiųskite man išbandyti savo pilotinę versiją, – juokėsi Ten Walls. – Esu kūręs muziką kino filmams, tačiau ši koncepcija – kitokia ir labai įdomi. Klasikinė muzika, rokas turi savo rėmus, taisykles. O čia nėra jokių taisyklių – reikia sukurti emociją, stilių. Toks darbas buvo mano svajonė.“
Ar kiti lietuviai muzikos kūrėjai, kurių vardas pasaulyje dar nėra toks žinomas, kaip Ten Walls, irgi turi šansų sulaukti panašių pasiūlymų? „Mažos šalys turi problemą, kaip pralaužti ledus. Reikia reklamuoti, pristatyti savo kultūrą, regiono identitetą. Reikia gudrumo ir darbo“, – teigė Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius.
Muzikines regiono naujienas galima buvo išgirsti savaitgalio koncertuose, kurie vyko 2-jose „What’s Next In Music?“ scenose broliškame festivalyje „Loftas Fest“. Ypač didelio pasisekimo ir dvigubo biso čia sulaukė „Graži ir ta galinga“ performansą atlikusios merginos. Jų susižavėjęs klausėsi ir Europos muzikos sektoriuje svarbus apžvalgininkas Cai‘us Treforas. Daug pagyrimų ir publikos dėmesio sulaukė Monikaze, Ingaja, „Fused Trio“, Ruta MUR, „artfcl“ ir kiti jaunosios scenos vardai.
„What‘s Next In Music?“ šeštadienio programą pradėjo baltarusiai „Dlina Volny“, kuriems tik koncerto išvakarėse pavyko gauti atleidimą nuo saviizoliacijos. O festivalio pabaigoje pasirodė ETEP programos deleguoti atlikėjai – estas Mart Avi ir latvė Evija Vebere. Svečiai labai džiaugėsi, kad pandemija visgi neužkirto galimybės koncertuoti Vilniuje. Tai buvo pirmas jų festivalis ir kelionė po ilgos pertraukos.
Projektas „What‘s Next In Music?“ leido konferencijos diskusijas stebėti ir festivalį aplankyti nemokamai. Jį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus savivaldybė.
