Walto Disney‘us kūrybos genialumas slypėjo trijų kėdžių metode

Waltas Disney'us / „Scanpix“ nuotr.
Waltas Disney'us / „Scanpix“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-04-26 15:01
AA

„Kūrybingumo mokyklos“ dėstytojai Tomas Ramanauskas ir Kristupas Sabolius dalijasi kūrybingumo istorijomis, kurios gali virsti kasdieniu įkvėpimu. Šiandien – pasakojimas didįjį animacijos tėvą Waltą Disney‘ų.

Waltas Disney‘us buvo žmogus, kurio fantazijos kišenėje iki šiol gyvena net kelios žmonių kartos. Labiau stebina ne tai, kad jo vaizduotė sugebėjo sukurti tokį įvairialypį peliukų, ančiukų, šuniukų pasaulį, bet dar ir tai, kad visa tai pavirto apčiuopiamais personažais, kuriems ranką galima paspausti kiekvieno didesnio prekybos centro koridoriuje. Šie sutvėrimai savo autoriui ar jo giminaičiams iki šiol neša milžiniškas sumas. Disney‘us, tikrąja šio žodžio prasme, komercializavo kiekvieną savo fantazijos personažą.

Jo sėkmės paslaptimi dažnai vadinamas trijų kėdžių metodas. Garsiosios trys kėdės stovėjo Walto kabinete, niekada nejudinamos iš vietos. Kiekviena iš kėdžių simbolizavo skirtingus vaidmenis, arba tiksliau – mentalines perspektyvas, kurias turėjo prisiimti ant jų atsisėdęs žmogus.

Kristupas Sabolius / Vikos Paškelytės nuotr.

Pirmojoje svajotojo kėdėje galima atsiduoti visoms neįmanomoms galimybėms. Tai kėdė, kurioje išlaisvinami visi įmanomi siužetai, o kūrybingumas privalo būti neribojamas. Kuo beprotiškesni pasiūlymai ir idėjos, kuo mažiau tikėtini atrodo fantastiški scenarijai, tuo geriau. Tai absoliučios laisvės kėdė.

Antrojoje realisto kėdėje sugrįžta sveikas protas ir pragmatiškas vertinimas. Visos beprotiškos idėjos čia turi būti paverčiamos įgyvendinamais sprendimais. Svajotojo vizijos tampa įmanomomis schemomis, kurių realizacijai reikia išsirinkti trumpiausią ir tiksliausią kelią.

Trečiojoje kritiko kėdėje reikia negailestingai sukritikuoti idėjas. Testuoti jas visais įmanomais požiūriais, atskleisti silpnąsias vietas ir nereikalingus elementus, paneigti tai, kas nėra iki galo baigta. Galiausiai išlieka tik tai, kas vertinga ir nekintama pasirodė visose trijose kėdėse.

Kristupas Sabolius (kairėje) ir Tomas Ramanauskas / Vikos Paškelytės nuotr.

Šis „imagineering“ (imagination + engineering) arba „vaizduotinerijos“ metodas leido kūrybingumą sukondensuoti į tris procesus, kuriuose laisvė ir jos suvaržymai netrukdo vienas kitam, bet sąveikauja įsikūnydami pragmatiškose formose.

Šią istoriją Tomas ir Kristupas pristato 11-oje „Kūrybingumo mokyklos“ serijoje, susipažinkite su ja visa ir pasidalinkite ja su moksleiviais. Juk jie ne tik gali treniruoti kūrybiškumą, bet ir būti įvertinti didžiuliais rėmėjų prizais.

Mokyklą rasite: www.kumokykla.lt