Nors lietuvių šv. Kalėdų šventimo įpročius lemia senosios tradicijos, jų interpretavimui ir atnaujinimui didelę įtaką daro gerėjančios gyvenimo sąlygos bei jo suteikiamos galimybės. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad kalėdinio stalo ir namų ruošos tradicijas labiausiai keičia spartus gyvenimo tempas, dėl kelionių ir informacijos išsiplėtęs akiratis, augantis vartotojų sąmoningumas bei prekių pasirinkimo gausa. O kurdami savo svajonių Kalėdas, pasiruošimui šventėms šiemet lietuviai planuoja skirti ir daugiau dėmesio, ir lėšų nei ankstesniais metais.
„Patys save vadiname save šventiniais ekspertais, todėl pasidalinsime savo žiniomis ir su jumis. Nuo 1990-ųjų viskas labai pasikeitė, ir mes, ir klientai. Parduotuvėse tuomet nebuvo taip parasta gauti, ko norime. Net paprasčiausių konservuotų žirnelių nusipirkti būdavo sunku. Šiandien papasakosime, kaip nuo 1990-ųjų iki dabar keitėsi švenčių stalas“, – rytą pradėjo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.
Ji paprašė prie jos prisijungti žurnalistą, keliautoją ir kulinarą Vytarą Radzevičių.
„Mūsų gyvenimas, kaip ir valstybė labai keitėsi. 50-ečių kartą – transformeriai, kurie turėjo prisitaikyti prie pokyčių. Nuo 1990-ųjų jau daug kas užsimiršo, kartais net gaila, jog ne viską papasakojame. Mano vaikai kartais ir dabar negali patikėti, jog kadaise parduotuvėse nebuvo galima nusipirkti bananų“, – pasakojimą apie gūdžius, po Nepriklausomybės atgavimo laikus pradėjo V. Radzevičius.
Rodydamas savo seną nuotrauką iš darželio laikų jis prisiminė, kuomet pirmąjį kartą pamelavo. Darželyje Kalėdų senelis vaikams liepė žiūrėti pro atsineštą žiūroną ir atsakyti, ar jie kažką mato. Vytaras, tuomet nieko nematytdamas, jam atsakė, kad taip. Juk norėjosi dovanų. Tai laikais dovanos reiškė labai daug, juk ne viską taip paprastai gaudavai, norėjosi būti apdovanotu.
Vytaras pastebėjo, kad priklausomai nuo metų, keitėsi ne tik Kūčių tradicijos, bet ir patiekalai ant jų stalo. Iš pradžių valgiai buvo kur kas kuklesni, viskas priklausydavo nuo galimybės tam tikrų produktų įsigyti parduotuvėje. Anksčiau žmonės neturėjo iš ko rinktis, tačiau situacija sparčiai keitėsi.
Šeimoje Vytaras turėjo tradiciją per Kūčias važiuoti į sodybą ir daryti suneštinį balių. „Net kiekvienais metais pasidarydavome po tokią pačią nuotrauką“, – pasakojo jis.
Patiekalų daugėjo, stalas vis „turtingėjo“. V. Radzevičius prisiminė, kaip jam pačiam atėjo metas tapti Kalėdų seneliu.
„Persirengus manęs nepažino net sūnus!“ – aktoriniais sugebėjimais didžiuojasi žurnalistas.
„Sėdėdamas man ant kelių sūnus pasakojo, kad jo tėvai žurnalistai, kaip jam sekasi namuose. Kalbėdamas su juo ir aš išsidaviau, jog žinau tam tikrų detalių apie jo gyvenimą. Vėliau jis su nuostaba man pasakojo, kaip Kalėdų senelis apie jį žino viską“, – juokėsi Vytaras.
Žurnalistas pabrėžė, kad jam šventinis kvapas dabar visuomet asocijuojasi su mandarinais ir Kalėdų eglute.
Didžiosios šventės. Kokios jos kitų lietuvių tarpe?
„Tai, kas atsiduria pirkinių krepšelyje, iš tiesų gali parodyti, kas svarbu žmonėms, ir kaip laikui bėgant keičiamės. O šventiniu laikotarpiu pokyčiai išryškėja dar labiau. Viena pagrindinių vartojimo tendencijų dabar yra augantis sąmoningumas – daugiau dėmesio ekologijai, tvariam vartojimui, sveikumui. Daugiau nei pusei mūsų klientų svarbu ar net labai svarbu, kad produktai ant šv. Kalėdų stalo būtų sveikesni, ekologiški, o pasibaigus šventėms neliktų vaišių, kurias tektų išmesti“, – pasakojo Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė. Tokius prioritetus atspindi ir pardavimų statistika. Pastaraisiais metais gruodžio mėnesį ekologiškų produktų paklausa išaugo vidutiniškai 20 %.
Dar didesni pokyčiai matomi žvelgiant į ilgesnę šv. Kalėdų šventimo perspektyvą. „Dabar dažnai prisimename devyniasdešimtuosius ir lyginame, kas pasikeitė per beveik 30 metų. Tuomet ne tik pradėjome vėl atvirai švęsti šv. Kalėdas, bet tuo laikotarpiu pradėjo veikti ir pirmosios mūsų parduotuvės, vėliau tapusios „Maximomis“. Taigi, turime ką prisiminti ir su kuo palyginti“, – teigė V. Drulienė.
Pasak jos, per trisdešimt metų pasikeitė labai daug kas. „Tuomet sugrįžo anksčiau užgniaužtos tradicijos, o dabar dažnas jas interpretuojame individualiai ir šiuolaikiškai. Atėjome iš laikmečio, kai šiandien savaime suprantami produktai ir prekės buvo deficitas. Šiandien kiekvienas gali kruopščiai planuoti šventinius patiekalus iš anksto arba pasirūpinti jais vos per keletą valandų. Pasikeitė labai daug, tačiau pasiruošimo šventėms įpročiai rodo – svarbiausios tradicijos liko gyvos ir žmonių saugomos, tiesiog dabar jas papildo ir daugiau lankstumo suteikia naujos galimybės“, – dalijosi V. Drulienė.
Paruošti šventinį stalą nekainuoja daug
Pristatydama šių metų Kalėdų naujienas, „Maxima“ pasiūlė, kaip renkantis „Meistro kokybės“ gaminius, galima paruošti tiek tradicijas, tiek naujas tendencijas atitinkantį šv. Kalėdų stalą už 30, 50 ar 80 Eur.
„Žmonės numato skirtingas išlaidas dovanoms ir vaišėms, tačiau tai neturi būti pasirinkimas tarp kainos ir kokybės. Paruošti šventinį stalą nekainuoja daug“, – sako V. Drulienė.
Prieš pat šventes jau paruoštų patiekalų paklausa šokteli šimtais procentų. Per Kūčias ir Kalėdas vienais populiariausių patiekalų tampa silkė pataluose, kepta lydeka, karpis, balta ir burokėlių mišrainės, tortai ir plokštainiai su maskarponės sūriu. Visgi metai iš metų pastebima tendencija, jog klientai perka ir mėgstamus, tradicinius patiekalus, primenančius mamos virtuvę, ir intensyviai ieško naujienų – dar neragautų skanėstų, kurie pasižymėtų naujais skoniais.
Nauji „Meistro kokybės“ patiekalai atspindi maisto gamybos linijos prioritetus, kad svarbūs yra ne tik skonis ir kaina, bet ir sveikumas. Todėl „Maximoje“ mišraines su majonezu keičia lapinės salotos, majonezo padažus – aliejiniai užpilai, patiekaluose sumažintas druskos ir cukraus kiekis. Taip pat naudojamos kuo natūralesnės žaliavos bei mažesnis ingredientų skaičius. Standiklius ir skonines pastas keičia natūralios vaisių ir uogų tyrės, įprastus miltus atstoja viso grūdo, speltos miltai, o kepiniuose daugėja sveikų priedų.
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, pasiruošimas didžiausioms metų šventėms jau prasidėjo. Likus 4-5 savaitėms iki šv. Kalėdų paklausūs tampa dekoro elementai, saldumynai, pradedama ieškoti dovanų. Likus 2-3 savaitėms žmonės pradeda galvoti, ką patieks ant šventinio stalo, ir perka ilgesnio galiojimo produktus maisto ruošai bei dovanas. Šiuo laikotarpiu piką pasiekia eglučių bei dekoro elementų paklausa. O likus kelioms dienoms iki šventės, parduotuves užplūsta didžiausi klientų srautai. Klientai įsigyja šviežio maisto produktus šventinio stalo patiekalams gaminti ir jau paruoštus patiekalus tam, kad netektų vargti virtuvėje. Taip pat priedus prie dovanų ir jų pakavimo reikmenis: dovanų popierių, maišelius, kaspinus ir kt.
Šiemet atlikta prekybos tinklo „Maxima“ lojalių klientų apklausa rodo, kad 44 proc. žmonių planuoja šv. Kalėdų stalui išleisti 51-100 eurų. Pernai tiek skirti planavo 40 proc. apklausos dalyvių. Dar 31 proc. ketina skirti daugiau nei 101 eurą. 2018 m. lapkritį taip teigusių buvo net 10 procentinių punktų mažiau – 21 procentas. Tokia pat dalis apklaustųjų kaip ir pernai – 22 proc. – planuoja išleisti 31-50 eurų.
Šiemet daugiau dėmesio ir noro kurti šventinę nuotaiką
Minėtos apklausos duomenimis, 80 proc. klientų namų dekorui naudoja tas pačias dekoro kolekcijas, bet kasmet jas papildo naujais elementais. O įsigydami dekoro detales, klientai linkę sekti madas ir tendencijas.
Šiemet išlieka madinga dekoro klasika – įvairių atspalvių raudona spalva, derinius papildant auksiniais ir žaliais akcentais. Madingi ledo ir sidabro atspalviai, lemputės. Kviečiama derinti skirtingas žaisliukų tekstūras ir formas. Taip pat vyrauja minimalistinis stilius, baltos ir auksinės spalvų deriniai subtiliai puošti smulkiomis detalėmis.
Pristatydama kalėdinių dovanų pirkimo tendencijas, V. Drulienė įvardina dovanų top 5-ką. Į jį patenka valgomos dovanos – saldumynai, kava, arbata, gėrimai. Tokias dovanas ketina pirkti 62 proc. apklaustų klientų. Taip pat – vaikiški žaislai, drabužiai ir aksesuarai (megztiniai, kepurės, pirštinės, kojinės, šalikai), smulkios dovanėlės (užrašinės, raktų pakabukai ir pan.) bei knygos.
„Dovanoms išrinkti žmonės skiria laiko ir dėmesio. 64 proc. pirkėjų renkantis dovaną svarbiausia, kad ji keltų geras emocijas. Kiti svarbūs kriterijai yra dovanos praktiškumas, estetinės savybės“, – teigė V. Drulienė.
