Vyrų išpažintys: momentai, paskatinę juos skirtis su žmona

Skyrybos / „Shuterstock“ nuotr.
Skyrybos / „Shuterstock“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2014-09-19 13:47
AA

Akivaizdu – per vieną naktį santuokos nesubyra. Dažniausiai sutuoktiniai išsiskiria dėl per daugelį metų susikaupusių problemų, kurių išspręsti paprasčiausiai jau nebeišeina. Vis dėlto, po išsiskyrimo praėjus kuriam laikui, galima atkapstyti vieną esminę priežastį, po kurios tapo aišku, kad santuoka yra pasmerkta.

Apie šį momentą ir tai, kas galiausiai paskatino padėti tašką santuokoje, papasakojo tinklalapio „Reddit“ skaitytojai vyrai. Pateikiame jų išpažintis.

Atsibodo žmonos protrūkiai

„Aš buvau visiškai neseniai sudaužęs savo automobilį, netekau darbo ir dar stipriai išgyvenau dėl artimojo mirties, o štai mano žmona užsigeidė beveik tūkstantį JAV dolerių kainuojančio auksinio laikrodžio. Pasakiau jai, kad būdamas tokioje situacijoje (juk neturėjau darbo!) negaliu sau leisti taip išlaidauti, o ji tiesiog užsidarė vonioje ir pradėjo verkti. Tai buvo pirmasis kartas, kai nesureagavau į šią jos taktiką. Po kelių valandų ji išėjo iš vonios ir paklausė, ar aš nenoriu skyrybų. Tiesą sakant iki to momento apie skyrybas net negalvojau, bet po tokio jos išpuolio supratau, kad kito kelio ir negali būti.“

Dingo pasitikėjimas

„Vieną dieną pagavau save einantį gatve namo iš darbo ir įsimenantį kiekvieną gatvės ženklą iki namų, kad galėčiau savo žmonai įrodyti ir atsakyti į nuolatinius jos kaltinimus, kad esu jai neištikimas. Kitą dieną aš tiesiog išėjau.“

Žmona tapo kambarioke

„Paskutiniaisiais santuokos metais jautėmės veikiau kambariokai nei sutuoktiniai ar mylimieji. Žmonos pradėjo nedominti kartu su manimi leidžiamas laikas, mes nustojome kartu maudytis, miegodavome skirtingu laiku. Mano žmona praktiškai visada buvo nelaiminga, ir aš tikrai norėjau išgelbėti mūsų santuoką, tačiau stengtis nustojau tuomet, kai ji tiesiog pasakė, kad manęs daugiau nebemyli.“

Dingo supratingumas ir palaikymas

„Vieną dieną nusprendžiau nuoširdžiai išsipasakoti savo žmonai, pasakiau, kad jaučiuosi apimtas depresijos, kad jaučiuosi beviltiškai ir kad gyvenime manęs niekas nedžiugina. Iš tiesų tuomet atrodė, kad išgyvenu egzistencinę krizę... Mano žmona tiesiog nusijuokė. Mano skausmas jai buvo nesvarbu. Tą dieną galiausiai supratau, kad nesvarbus jai esu ir aš.“

Ji nustojo tikėti jo svajonėmis

„Prieš penkerius metus pasakiau žmonai, kad noriu išeiti iš karinės tarnybos ir tapti gydytoju. Mano žmona pati mokslininkė, tačiau ji į šį ketinimą sureagavo taip, lyg aš daryčiau pačią didžiausią ir juokingiausią nesąmonę. Įsivaizduokite, jei planuotumėte ir mąstytumėte apie kokį dalyką visus metus ir pasidalinę šiomis mintimis su artimiausiu žmogum dėl jo reakcijos pasijustumėte niekam tikęs... Mediciną studijuoti pradėjau prieš keturias savaites. Manau, mano buvusi žmona nustebtų tai sužinojusi.“

Atsirado nesutarimų dėl to, kaip ateityje jie augins vaikus

„Skirtis su žmona nusprendžiau tada, kai ji man pareiškė, kad mūsų būsimi vaikai į mokyklą neis, mat namuose juos mokys ji pati (nors mokyklos ji net nebaigusi), ir dar vaikai niekuomet nebus skiepijami. Į jokius kompromisus ji net nesileido. Tuo metu pats dar buvau jaunas ir iki šios diskusijos niekuomet net nebuvau susimąstęs, kaip auklėsiu savo vaikus, tačiau tada supratau, kad tikrai ne taip.“

Taip pat skaitykite: Kaip palengvinti sunkias pagirias: efektyvūs receptai

Žmonos išdavystės jau nebekėlė įsiūčio

„Tikslus momentas, kai nusprendžiau palikti savo žmoną, buvo prieš porą mėnesių. Vieną dieną supratau, kad jos dažni romanai su kitais vyrais manęs jau net nebepykdo. Įsiūtis tiesiog išsijungė, ir galiausiai aš supratau, kad pagaliau galiu nutraukti šią toksišką ir žlugdančią santuoką.“

Jis nusprendė, kad dukra jam svarbiau

„Mūsų santykiai su antrąja žmona klostėsi puikiai, tačiau bėgant laikui vis prastėjo jos santykiai su mano dukra iš pirmosios santuokos. Iš pradžių dėl to stengiausi nekaltinti žmonos, ji juk dar nebuvo pasirengusi tapti motina kitos moters vaikui. Labai sunkiai tai išgyvenau, netgi lankėmės pas porų psichologą, tačiau, mano žmonos manymu, pas psichologus eina tik išprotėję žmonės, o ji juk ne tokia. Galiausiai mes su dukra tiesiog išėjome. Žinoma, iš pradžių aš dar tikėjausi, kad ji supras, ką praradusi, ir persigalvos, tačiau tai neįvyko. Aš privalėjau taip pasielgti savo dukros labui, kad ir kaip man buvo dėl to skaudu.“

Jis suprato, kad negali turėti pomėgių

„Vieną vakarą su šiuo metu jau buvusia žmona žiūrėjome filmą „Knocked Up“ (liet. „Užkibo“). Kai pradėjo rodyti sceną, kurioje žmona bando surasti savo vyrą manydama, kad jis jai yra neištikimas, tačiau galiausiai jį aptinka tiesiog žaidžiantį beisbolą, mano sutuoktinė atsisuko į mane ir pasakė: „Ar matai, koks jis savanaudis, kad taip slaptosi nuo jos?“, tuomet aš jai atsakiau: „Ar matai, kokia ji savanaudė, neleisdama jam užsiimti mėgstama veikla? Juk dėl to jis ir turi slapstytis“. Tą akimirką supratau, kad tą patį man daro ir mano žmona – ji mane nuolat apribodavo ir versdavo jaustis kaltu vien dėl to, kad turiu savo laisvalaikį, dėl kurio aš skirdavau mažiau dėmesio jai. Nusprendžiau, kad atėjo laikas išsivaduoti iš šių spąstų.“

Jis perėjo pragarą, o jai tai nė kiek nerūpėjo

„Vieną šaltą žiemos vakarą privalėjau dirbti iki vėlumos, dėl to pavėlavau į traukinį, tad teko ganėtinai ilgai važiuoti autobusu ir nemažą kelio atkarpą žvarbiame šaltyje eiti pėsčiomis. Žmona nesutiko atvažiuoti manęs pasiimti, nes tiesiog nenorėjo anksčiau išeiti iš jogos treniruotės. Problemos tarp mūsų kaupėsi 20 metų, tačiau tą vakarą mano kantrybės taurė buvo perpildyta. Nusprendžiau skirtis. Žmona vėliau gailėjosi to, ką man padarė, tačiau jau buvo per vėlu.“

Taip pat skaitykite: Dažniausios priežastys, kodėl mes nesiryžtame palikti nemylimų žmonių