Vyro neištikimybė: skyrybos ar nauja pradžia?

Pora / Vida Press nuotr.
Pora / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2016-12-11 21:15
AA

Apie vyrų neištikimybę moterys turi kategorišką nuomonę, kol su ja nesusiduria pačios. Trenkti durimis ir atsisveikinti atrodo paprasta tik toms, kurios to nepatyrė. Tikrame gyvenime viskas kur kas sudėtingiau. Dažna moteris ryžtasi užmerkti akis, susitaikyti, nes skyrybos su sutuoktiniu reiškia permainas ne tik jos, bet ir vaikų gyvenime. Ne viena pasvarsto, ar tai bus į gera.

Kartais neištikimas vyras būna geras tėtis. Būsto, finansų klausimai, pagaliau vienatvės baimė ir ištekėjusios moters statuso patrauklumas verčia persvarstyti savo pirmines idealistines nuostatas.

Tiesa, nusprendusi saugoti šeimą ir gyventi su neištikimu vyru jokia moteris negali būti tikra, kad trumpalaikių romanų besivaikantis sutuoktinis tai vertins, nesugalvos dar sykį peržengti ribos ir užuot gerbęs žmonos atsidavimą šeimos židiniui, nepaliks jos prie suskilusios geldos, nes nutarė vesti kurią nors iš savo pasijų. Arba saugotiems nuo neištikimybės fakto vaikams nepraneš, kad jie turės dar vieną brolį ar sesę – tik ne su jų mama. Galiausiai – ar „nepadovanos“ kokios nors lytiškai plintančios ligos.

Pirmas kartas

Neištikimybė yra veiksmas, kuris žodžiais gali būti įvardytas kaip nemeilė, nepagarba, nesižavėjimas, panieka.

Sužinoti, kada vyras pirmą kartą sulaužė ištikimybę, greičiausiai nepavyks. Gal tai buvo pirmąją jūsų pažinties savaitę, per jo bernvakarį, o gal iškart po vestuvių. Po tokio smūgio moterys neretai ima ieškoti savo kaltės: kuo aš neįtikau, kad su manimi taip pasielgė? Tokie jausmai suprantami, nes neištikimybė yra veiksmas, kuris žodžiais gali būti įvardytas kaip nemeilė, nepagarba, nesižavėjimas, panieka.

Sunkiausia toms, kurias ši žinia užklumpa besilaukiančias. Natūraliai padidėjęs jautrumas, abejonės savo išvaizda ir patrauklumu verčia kaltinti ne sutuoktinį – jo neištikimybės priežasčių ieškoti savyje. Galbūt aš jam nepatraukli?

Pyktis ir bejėgiškumas, savęs kaltinimas, abejonės, gėda, liūdesys – pirmųjų akimirkų emocijos. Vėliau kyla klausimas, kaip reaguoti išsaugant orumą, nes pasitikėjimas savimi jau būna pakirstas. Verkti ar kibti į atlapus? Apsimesti, kad nieko nežinai, reikalauti pasiaiškinimo ar skirtis?

Vieniša moteris / Vida Press nuotr.

Nepraleisti galimybės

Jei judu neseniai susipažinote, neturite vaikų, trenkimas durimis yra puiki galimybė atverti kitas – galbūt laimingesnių, pagarbesnių santykių – duris, nes kol kas esi atsakinga tik už savo laimę ir savivertę. Ar verta kurti santykius ant netvirto pagrindo? Ne viena nelaimingoje santuokoje gyvenanti moteris gali patvirtinti, kad pirmą kartą buvo išduota iki vestuvių, jis žadėjo pasitaisyti, ji atleido, tačiau po vedybų reikalai tik blogėjo. Pasvarstyk, ar šis žmogus tikrai yra tavo antroji pusė, ar pasilikdama su juo neatimi iš savęs galimybės kurti kitokią ateitį?

Turintys vaikų ar ilgai kartu gyvenantys sutuoktiniai negali lengvai pasiduoti emocijoms ne tik todėl, kad tas sprendimas iš esmės pakeistų vaikų gyvenimą, bet ir todėl, kad tarpusavio santykiai, bendravimas yra paženklinti daugybe bendrų prisiminimų, patirčių, džiaugsmų ir nuoskaudų. O kur dar bendri turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai. Skyrybų atveju turėtų keistis viskas. Ar visada verta?

Šalia jo tu princesė

Neištikimybė nebūtinai reiškia, kad vyras yra mergišius iš prigimties. Kai kada vienkartinis nuklydimas tėra santykių krizės išraiška, o kai kada – įprastas elgesys, apie kurį tu sužinojai paskutinė. Kad būtų lengviau susivokti, su kuriuo atveju susidūrei, pasidomėk, kaip atpažinti tipišką lovelasą.

Dažniausiai jam neįmanoma atsispirti: išvaizdus, išsilavinęs, turi gerą humoro jausmą, o svarbiausia – moka taip įsiteikti, kad šalia jo kiekviena pasijunta tikra princesė. Neretai jis nuoširdžiai prisipažįsta esąs širdžių daužytojas, tačiau susižavėjusios moterys to negirdi ar nenori tuo tikėti. Moteris pakeri tai, kad jis sako, ką jos nori girdėti: tu tokia nuostabi, aš tavęs nevertas, tau reiktų geresnio... Šie nuoširdūs vyro prisipažinimai, deja, dažniausiai nepasiekia proto – jie emocingai suprantami, kad štai jis, toks nuostabus, man tokiai (storai, neišsilavinusiai, neįdomiai – nelygu, kokį kompleksą yra įsidiegusi) atvirai pasakoja nesąs tobulas. Dažna moteris pajunta norą motiniškai globoti tokį „nelaimėlį“, nes juk tas, kuris dovanoja gėlių, apipila komplimentais ir sakosi esąs jos – tokios netobulos – nevertas, iš tiesų ir turėtų būti tas princas, kurio ji taip laukė. Susižavėjusi tokiu vyru moteris draugų ar artimųjų perspėjimus vertina per emocijų prizmę – kaip pavydą jai radus išsvajotą laimę. Gal verta bent jau išklausyti mylinčių žmonių nuogąstavimų prieš susiejant gyvenimą su tuo, kurį neseniai sutikai?

Vieniša moteris / Vida Press nuotr.

Ypač apdairios turėtų būti tos, kurioms trūksta pasitikėjimo savimi, kurios įgijusios įvairių kompleksų, nėra lepintos vyrų dėmesiu, nemoka mėgautis lengvu flirtu. Lovelasą paprasta demaskuoti į jo pataikavimus atsakant santūriais „ačiū, žinau“, „tikrai taip“, o į nuolatinius verkšlenimus „aš tavęs nevertas“ – „tai gal tada ir atsisveikinkime?“

Mergišių išduoda ir tai, kad jis paprastai būna labai pavydus. Todėl nesidžiauk – pavydas nėra dėmesio ar meilės išraiška. Tiesiog nepasitikėdamas tavimi jis išsiduoda nesąs vertas pasitikėjimo pats.

Mylimoji – ne mama

Daugelį moterų tęsti santykius su nuolatos ištikimybę laužančiu vyru verčia elementarus gailestis, nes tokie vyrai neretai būna kilę iš nedarnių šeimų, jie nevengia skųstis sunkia vaikyste ir priimti atjautą. Kai žmona ar draugė įtikinama, kad ji yra ta vienintelė, kuriai jis išsipasakoja viską – net apie savo nuklydimus, jautri moteris, matydama stiprų, kiek agresyvų vyrą, kuris šalia jos virsta jausmingu nuskriaustu berniuku, atleidžia dar vieną jo išdaigą – neištikimybę, rasdama tam pateisinimą. Ji perima mamos, o jis – vaiko vaidmenis. O juk vaikui atleidžiama daugiau nei lygiaverčiam partneriui.

Paklausk savęs, kodėl nuolatos randi jam pateisinimų: tikrai jį myli ar tiesiog motiniškai užjauti? Ar tau reikia vyro, ar niekaip vaikystės nenorinčio išaugti berniuko?

Gyvenimas su mergišiumi panašokas į santuoką su smurtautoju: beveik neabejotina, kad, atleidus vieną kartą, bus ir antras.

Gyvenimas su mergišiumi panašokas į santuoką su smurtautoju: beveik neabejotina, kad, atleidus vieną kartą, bus ir antras. Abiejų ritmas panašus, primenantis potvynius ir atoslūgius: išdavystė, paskui skandalas, ašaros, šias keičia teatrališki atsiprašymai, dovanos...

Ne visi vyrai yra linkę lakstyti paskui svetimus sijonus. Neretai sudėtingi tarpusavio santykiai, problemos šeimoje ir nelemtai susiklosčiusios aplinkybės juos pastūmėja į kitos moters glėbį. Nesiliaujantys barniai, sutuoktinio graužimas ir jo lyginimas su draugių, pažįstamų vyrais – geresniais, daugiau uždirbančiais, labiau padedančiais, taip pat pavydas ir kontrolė yra smūgis vyriškumui. Pažvelk į save iš šalies, ar nepavirtai irzlia, nuolatos priekaištaujančia pikčiurna? Kritiškai įvertink save – kaip kalbi, bendrauji, atrodai. Ar tai ta moteris, kurią jis vedė? Ar iš mylimosios nepavirtai „mamyte“, o iš draugės – aršiausia kritike?

Vieniša moteris / Vida Press nuotr.

Moterys dažnai skundžiasi, kad vyras išėjo pas jaunesnę ir gražesnę, tačiau ne raukšlės ar keli papildomi kilogramai atgraso vyrus, o kažkada mylėtos nerūpestingos, linksmos merginos virtimas nervinga bambekle. Daug moterų save menkina, graužiasi dėl to, kad nėra gražios ar lieknos, lankosi sporto klubuose, rūpinasi veido priežiūra, tačiau reta kuri pastebi, kad bėgant metams sutuoktiniai įpranta bendrauti pakeltais balsais, pamiršta elementarias mandagumo frazes, ima vienas kitam nurodinėti, po barnių nesusitaiko ir neatsiprašo vienas kito. Tokie santykiai slopina meilę ir gesina aistrą, kad ir kokius dailius apatinius dėvėtum. Dažnai vyrai iškeičia žmonas į jaunesnes tik todėl, kad pasijunta gyvenantys su jiems vadovaujančiomis viską žinančiomis mamomis.

Taikytis ar skirtis?

Jei judu neištikimybės faktą vertinate kaip jus ištikusią nelaimę, dėl kurios kalta į „gerą šeimą įlindusi pikta moteris“, tikėtina, kad nenorite įvardyti tikrųjų priežasčių. Gal abu jaučiatės kalti?

Galima dėl visko kaltinti meilužę: ji – šeimos griovėja, svetimo vyro ar pinigų besigviešianti beširdė. Kartais vyrams tai irgi būna patogus pasiteisinimas: aš nenorėjau – ji mane sugundė. Jei judu neištikimybės faktą vertinate kaip jus ištikusią nelaimę, dėl kurios kalta į „gerą šeimą įlindusi pikta moteris“, tikėtina, kad nenorite įvardyti tikrųjų priežasčių. Gal abu jaučiatės kalti? Tai irgi įmanomas problemos sprendimas: jei du išdidūs žmonės nenori prisipažinti klydę, tačiau suvokia, kuris ką darė ne taip, nutaria keisti savo elgesį, kodėl gi nepalengvinus sau gyvenimo? Aš nekalta, jis nekaltas, gyvename toliau, bet elgiamės kitaip.

Vieniša moteris / Vida Press nuotr.

Sudėtingiau, jei ta moteris – tavo pažįstama, draugė, sesuo. Tai smūgis savivertei – neva ji pranašesnė. Nutraukdama bet kokį bendravimą su ja (nesvarbu, ar išsiskirsi, ar susitaikysi su vyru), gali pasijausti geriau. Nereikia pasiduoti galimam artimųjų spaudimui atleisti „suklydusiai“ draugei, seseriai ir palikti tą „nenaudėlį“. Galbūt sėkmingai įveiksite krizę, kai iš gyvenimo išbrauksite pavydžią, į santykius besikišančią „geriausią draugę“. Juk kiekvienas atvejis – labai skirtingas. Gali pasinaudoti svetima patirtimi ir keletu klausimų, kuriuos uždavusi sau kiek palengvintum atsakymų paiešką.

O kas dabar?

Atslūgus emocijų bangai, pamėgink pati sau užduoti keletą klausimų ir sąžiningai į juos atsakyti. Tada kalbėkis su vyru. Galbūt paaiškės ir priežastys, ir galimi sprendimo būdai.

Prieš priimdama lemtingą sprendimą pasvarstyk:

  • Ar vyro nuklydimas buvo vienkartinis, situacijos šeimoje paskatintas poelgis, ar jis yra mergišius, besivaikantis kiekvieno sijono?
  • Ar daugiau dalykų jus sieja, ar skiria? Koks jūsų požiūris į vaikų auklėjimą, laisvalaikį, problemų sprendimą, ar dera pasaulėžiūros, politiniai įsitikinimai?
  • Ar turite, apie ką kalbėtis? Ar jūsų išsilavinimas panašus?
  • Ar jis geras tėvas? Kaip pasikeistų vaikų ir tavo gyvenimas po skyrybų?
  • Ar nutuoki, kodėl jis taip pasielgė?
  • Ar tau svarbus judviejų intymus gyvenimas?
  • Kodėl už jo ištekėjai? Jei ne šis epizodas, ar ir vėl jam pasakytum „taip“?
Vieniša moteris / Vida Press nuotr.

Pasikalbėk su vyru:

  • Kodėl jis taip pasielgė? Stenkis ne kaltinti, o klausytis. Tada pokalbis galės rutuliotis konstruktyviai. Neretai vyras jaučiasi dar blogiau nei apgauta žmona: juk ji – teisuolė, o jis – nusidėjėlis. Sukeldama skandalą tik patvirtinsi, kad vyras nebuvo visai neteisus.
  • Išgirsk visus jo argumentus, kokie skaudūs jie tau bebūtų, kad galėtum įvertinti, ar tai melas ir mėginimai išsisukti (aš buvau girtas, mes buvome susipykę, aš ir ji nesusivaldėme), ar atviras pasakojimas apie jausmus, aplinkybes, kurie jį pastūmėjo taip pasielgti (nuolatiniai barniai šeimoje, tavo pavydas).
  • Kaip jis įsivaizduoja judviejų santykius? Nekelk ultimatumo „meilužė arba aš“. Tokiu atveju iniciatyvą ir atsakomybę už tarpusavio santykius perleidi jam. Taip pat pasirodai negebanti nieko spręsti ir esanti priklausoma nuo jo.
  • Kaip keisis jūsų santykiai įveikus šį sukrėtimą? Gal tau reikia laiko pabūti vienai ir viską apgalvoti, o gal nutarsite kreiptis pagalbos į šeimos specialistą?
  • Pasakyk, kaip jautiesi
  • Tavo pasitikėjimas pakirstas, todėl jei turi nuogąstavimų dėl savo ir vaikų ateities, tai gera proga aptarti įsipareigojimus iš naujo.

Jei nutarėte mėginti dar kartą:

  • Daugiau jam neprimink neištikimybės ir nepriekaištauk dėl jos. Abu įsidėmėkite: pradedate naują santykių etapą.
  • Nedemonstruok pavydo. Nekontroliuok jo ir nesileisk kontroliuojama. Juk nutarėte pasitikėti vienas kitu.
  • Susikurkite naujų ritualų. Eikite pasivaikščioti, kartu tvarkykite namus, pažaiskite su vaikais.
  • Įpraskite kuo dažniau rodyti pagarbą vienas kitam, į kasdienybę įsileisdami kuo daugiau žodžių „ačiū“, „prašau“, „gal galėtum“...