„Su mergina esame jau trejus metus. Kai žvelgiu į save prieš mums pradedant draugauti, matau, kad per mūsų santykių metus ji beveik visiškai mane pakeitė, tai pastebi ir artimieji, ir draugai“, – rašo vyras savo laiške.
Niekada nemaniau, kad tai darysiu
Iki tol merginos, norėjusios mane pakeisti, uždrausdavo tai, kas joms nepatikdavo, aprėkdavo, persekiodavo, todėl santykiai ilgai netrukdavo.
Kai pradėjome draugauti, didžiausias jos įsikišimas buvo tai, kad ji pasiūlė man nešioti šlepetes. Ne bet kokias, bet ekologiškas, pagamintas iš veltinio. Prieš keletą metų žodis „šlepetės“ buvo spengimas mano ausyse. Man jos nepatiko, kažkodėl maniau, kad toks apavas nėra vyriškas, man jos asocijavosi su išplerpimu. Manote aš nesipriešinau? Dar ir kaip! Tačiau ji nereikalavo, nerėkė, neburbėjo, nepradėjo verkti, kaip buvau pratęs matyti merginas, reaguojančias, kai nedaroma taip, kaip jos nori. Ji man išsamiai paaiškino jų naudą ne tik man, bet ir aplinkai bei visai planetai ir atsargiai paprašė tik pabandyti, o vėliau pačiam nuspręsti, patinka man tai, ar ne. Ilgainiui pamačiau, kad tai visai patogus ir praktiškas apavas: su jomis kojoms šilta ir patogu, o kojinės lieka švarios.
Tada ji ėmėsi mano kojinių. Apmovė pagamintomis iš bambuko pluošto. Aš niekada nemaniau, kad tai įmanoma. Aš nemėgstu bambuko! Tačiau pamačiau, kad jos puikios: galiu nešiosi jas ilgai, o po skalbimo audinys nepakeičia išvaizdos. Teko pripažinti, kad buvau kietakaktis ir jos pasiūlyti dalykai buvo išties geri. Tačiau tai buvo tik pradžia.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tikra istorija: „Įsimylėjau vedusį vyrą. Kaip man jį išplėšti iš savo širdies?“
Dėl jos aš pradėjau skaityti knygas!
Istorija labai juokinga. Kaip ir daugelis, prasidėjo tuo, kad susilažinome. Šiaip aš niekada nemėgau skaityti knygų, iki tol buvau skaitęs tik vieną ir maniau, kad tai geriausia knyga, o kitų man visai nereikia. Kartą susiginčijome, kieno mėgstamiausia knyga yra geresnė – jos ar mano. Tada nusprendėme – jis perskaitys mano knygą, o aš – kažkokį jos mėgstamą verksmingą romaną (dėl ko visai nedžiūgavau). Mano nuostabai knyga mane taip įtraukė, kad viskas baigėsi tuo, jog perskaičiau visas tos knygos dalis. Iki šiol prašau jos kuo rečiau apie tai pasakoti kitiems, todėl ir šiame laiške neminėsiu knygos pavadinimo, nes jis išties gali sumenkinti mano vyriškumą (juokiasi). Nuo tada skaitau knygas ir suprantu, kad 33 savo gyvenimo metus iššvaisčiau nesuprasdamas, kokia prasmė jose slypi. Iki dabar kartais dar susilažiname, kieno skaitoma knyga geresnė. Man šis žaidimas labai patinka.
Galite sakyti, kad viską lemia metai, kad branda daro savo, o aš manau, kad su tinkamu žmogumi gali virsti pats geriausias, koks gali būti.
Anksčiau merginos man viską draudė
Visi kala į galvą, kad nesavanaudiška meilė yra tokia, kai partnerį priimi tokį, koks jis yra. Ypač kai tau seniai ne 20 m. ir turi tvirtą nuomonę apie bambuko pluošto kojines ir šlepetes. Tačiau aš net nepastebėjau, kaip ji mane pakeitė nieko nereikalaudama ir nedrausdama. Ji švelniai manimi manipuliavo, nes yra labai protinga. Aš tai vadinu „draugiška ugnimi“: kai ji peikia, tai daro pirma pasakydama komplimentą, o vėliau švelniai prabildama apie tai, kas jai nepatinka.
Prieš tai mano patirtis buvo visai kitokia: iki tol merginos, norėjusios mane pakeisti, uždrausdavo tai, kas joms nepatikdavo, aprėkdavo, persekiodavo, todėl santykiai ilgai netrukdavo, nes kas gi norėtų gyventi su despote. Ir aš dabar mokausi žmones priimti tokius, kokie jie yra, bet prireikus, draugiškai paaiškinti, kad gali būti ir kita nuomonė, kitoks požiūris. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, man tai patinka. To nebūčiau išmokęs, jei ne mano išrinktoji.
Šalia jos aš tapau geresnis žmogus
Kojinės, šlepetės ar knygų skaitymas yra visiškas menkniekis palyginus su tuo, kokiu žmogumi ji mane pavertė. Kai įsimylėjau, atrodė, kad dėl jos galiu padaryti viską stengiausi ją lepinti, dovanoti gėles, padėti buityje, rūpintis. Tačiau ji man vis kartodavo, kad būtina rūpintis ir kitais žmonėmis. Dėka jos daugiau pradėjau bendrauti su savo šeima, nuo kurios buvau kurį laiką atitolęs. Ji vis inicijuodavo šeimos susitikimus: vakarienes, piknikus, išvykas, rengdavo staigmenas šeimos narių gimtadienių proga. Tėvai ją labai pamilo. Tokios jos pastangos mus suvienijo, o aš supratau, kad šeima – svarbiausias dalykas žemėje. Ji puikiai sutaria su mano mama, tapo tikros draugės ir man norisi stengtis dar labiau, kai matau tokį pokytį. Kai pagalvoju, jei ne ji, galbūt nuo savo šeimos dabar būčiau dar labiau atitolęs...
Dėka jos aš tapau mažiau savanaudis: kai turiu, visada stengiuosi dalytis su kitais, būti malonus, ji išmokė mane neužsiplieksti taip greitai, nors prieš tai buvau tikras karštakošis. Matau, kad ji pavertė mane geresniu žmogumi.
Deja, jai vis dar nepavyksta pakeisti kelių dalykų... Ji vis dar kartais supyksta dėl mano numestų kojinių, nesuplautų indų ar tada, kai po mano apsilankymo vonia plaukia, tačiau tai – klasika, negi jos atsisakysi (juokiasi)?
Dabar man 35 m., prieš tai buvau toks vėjavaikis, nerūpestingas, nevertinau svarbiausių dalykų. Aš noriu būti geresnis ne tik su ja, bet ir su aplinkiniais. Bandau rasti būdų, kaip nesinervinti, nesikarščiuoti, stengiuosi būti geras, nepavydėti, suprantu, kad geri dalykai ir poelgiai traukia gerus, o blogi – blogus. Man patinka, kad kiekvieną dieną tampu vis geresnis, ne toks kategoriškas ir esu kur kas sąmoningesnis. Dabar suprantu, kad su šia moterimi noriu turėti vaikų, nes ji bus puiki mama, o aš – geras tėtis. Galite sakyti, kad viską lemia metai, kad branda daro savo, o aš manau, kad su tinkamu žmogumi gali virsti pats geriausias, koks gali būti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tai, kaip laikotės už rankų, daug ką sako apie jūsų santykius
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!