Mados industrijų studijų programa Kazimiero Simonavičiaus universitete šį semestrą startuoja su gastronomijos prieskoniu. Iki tol panašaus pobūdžio dalykas buvo skirtas virėjų, maisto technologų ar someljė mokslus studijuojantiems žmonėms, tačiau vynų ir maisto žinovė Urtė Mikelevičiūtė jį pristatys besidomintiems gastronomijos mada bei tendencijomis.
Apie dėstomo dalyko svarbą pasakoja vyno ir maisto žinovė, tinklaraštininkė bei restoranų konsultantė, o nuo šiol ir dėstytoja Urtė Mikelevičiūtė.
Kaip jautiesi, kai į tave studentai kreipiasi „dėstytoja“?
Man labai pasisekė, nes mano dėstomas dalykas „Gastronomijos mada bei tendencijos“ pirmiesiems atiteko mados industrijų programos studentams. Kadangi pati domiuosi ne tik maisto, bet ir bendromis mados kryptimis, kurios apima ir drabužius, ir keliones, ir interjerą, su studentais iškart pavyko užmegzti puikų ryšį. O kadangi labiausiai įsiminė dėstytojai, kuriems pavyko sudominti ir įtraukti į studijas, pati taip pat stengiuosi tokia būti.
Be abejo, dėstytojos amplua labai atsakingas, tad kiekvieną kartą išgirdusi šį žodį, susimąstau apie tai, ką aš duodu ir darau dėl visos visuomenės ir naujos kartos.
Kiek tau pačiai yra artimas akademinis pasaulis?
Visuomet buvau tas žmogus, kuris nori „duoti“. Jau nuo pauglystės esu pasirinkusi restoranų sferą, tad stengiuosi ne tik joje dirbti, bet ir kelti bendrą kulinarinį lygį. Iki šio žingsnio vesdavau pavienes paskaitas apie restoranus, maistą, gėrimus. Ką tik pristačiau savo asmeninį projektą „Urtė Consulting“, skirtą restoranų ir aptarnavimo verslo konsultavimui, kurio startas labai simboliškai sutapo su dėstytojos darbo pradžia. O tai reiškia, jog esu dar labiau nusiteikusi edukuoti ir prisidėti prie bendro gastronominės kultūros kokybės gerinimo.
Ką bendro turi mados pasaulis ir gastronomija?
Jie turi tiek daug bendro, kad kiti turbūt net neįsivaizduoja. Ir nekalbu apie tai, jog daug mados ženklų yra glaudžiai susiję su viešbučiais, kone daugelis turi savo restoranus ar priklauso koncernui kartu su gėrimų namais. Interjero, drabužių ir aksesuarų mados tendencijos, kelionių kryptis ir gastronomija koreliuoja tiesiogiai. Ypač gražu ir lengva tai matyti spalvose ar akcentuose. Pavyzdžiui, rožinė spalva maiste ir gatvės madoje, avokado, matcha populiarumas ir visi žali atspalviai, nordic cuisine ir megztiniai ar ateinančio pusmečio topas – garstyčių spalva. Net politika ir religija yra glaudžiai susijusi su tuo, kas mūsų lėkšteje ir kas ant mūsų kūno.
Žodis „gastronomija“ vis dažniau vartojama sąvoka kalbant apie aukštesnę maisto kultūrą. Kaip pasikeitė maisto suvokimas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį?
Džiugu, jog būtent aš turiu galimybę pasakoti jaunimui apie tai, kas yra ir ką reiškia gastronomija. Lietuvoje apie tai knygas ir straipsnius rašo Paulius Jurkevičius, kurio stilių ir mąstymą labai gerbiu. Gastronomija šiomis dienomis apima viską, kas susiję su maisto sfera: restoranus, gatvės maisto kultūrą, šefų kūrinius, bet kartu ir maisto tinklaraštininkų veiklą. Gastronomijos vienetai yra visa tai, kas sudaro kulinarę kultūrą. Tai nebėra vien aukštoji materija. O Lietuvoje būtent per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug šuolių, persilaužimų ir labai gražių dalykų, kuriuos verta ne tik stebėti, bet apie juos reiktų ir kalbėti.
Ar maisto kultūros išmanymas tampa mados išraiška, ar reikiamybe?
Vienareikšmiškai manau, jog bent dalelę maisto kultūros turėtų išmanyti kiekvienas. Kaip svarbu išmanyti literatūrą, teatrą, meną, lygiai taip pat reikėtų turėti ir bendrus gastronominio suvokimo pagrindus. Juk valgome kasdien, daugelis į restoranus ar maisto vietas pradėjo vaikščioti ne tik progomis. Tai tampa mūsų kasdienybe. Kas galėjo pagalvoti, kad net pusryčiausime ne namie. Tikiuosi, jog vieną dieną tokia sritis bus įtraukta ne tik į studijas universitetuose, bet ir į programas mokyklose.
Kokios gastronomijos tendencijos mūsų laukia?
Viena itin ryški kryptis, kuri sutampa ir su mano studijų starto pradžia, – daugiau švietimo ir bendravimo su visuomene. Pasaulyje ir taip nemažai virtuvės šefų, vedančių TV šou ar laidas, daugėja filmų ir serialų kulinarine tematika. Būtent ši kryptis glaudžiai susijusi su bendro kulinarinio suvokimo svarba. Restoranai vis labiau ir labiau tampa atsakingu verslu, daug kalbama apie produktų nešvaistymą ir globalias problemas. Atsisakoma plastiko, sintetikos, baltojo cukraus.
Daug kalbama apie kokybę, kuomet druska nebėra tik druska, kalbama apie tai, jog yra galybė jos rūšių, kur kokia tinkama, iš kur ji atkeliauja. Lygiai taip pat kava, arbata, šokoladas, mėsa... Svarbi kilmė, kur ir kaip auginama. Be abejo, egzistuoja ir daug pavienių krypčių, kurias diktuoja bendros mados, kelionių kryptys ir vadinami tendencijų kūrėjai (trendsetter), bet ne įtakos darytojai (influencer), kaip klysdami galvoja daugelis. Apie tai ir ne tik kalbuosi su savo studentais.