Vienas geriausių savo kartos anglų aktorių Ralphas Fiennesas (56) vaidino austrų esesininką, burtininką Voldemortą, romėnų karo vadus ir politikus... O rengdamasis naujam vaidmeniui filme „Balta varna“ ėmė baleto pamokas.
Naujos kalbos mokytis nereikėjo – rusiškai išmoko prieš šešerius metus, rengdamasis filmuotis Turgenevo pjesės „Mėnuo kaime“ ekranizacijoje. Režisierės Veros Glagolevos filme „Dvi moterys“ Fiennesas atrodo tikras įsimylėjęs rusų dvarininkas, nors patys rusai dažniausiai įsitikinę, kad užsieniečiai nesugeba interpretuoti jų literatūros. Ir negali sakyti, kad yra visai neteisūs. Bet naujasis Fienneso projektas „Balta varna“ – ypatingas. Tai trečiasis jo režisuotas filmas, kuriame vaidina daug žymių rusų aktorių, o režisierius pasirinko tokią temą, dėl kurios rizikuoja nebegauti Rusijos vizos, nors pats sako tikįs universalia meno kalba.
Tik vargu ar ji daug padės, jei kas nors nuspręs, kad naujoji juosta įžeidė rusų (ar Rusijos valdžios) jausmus. Fiennesas pasakoja apie legendinį baleto šokėją Rudolfą Nurejevą (1938–1993), po gastrolių Paryžiuje 1961 metais atsisakiusį grįžti į Sovietų Sąjungą. Iki tol niekas nebuvo ryžęsis tokiam žingsniui, šuolis į laisvę – kaip vadintas jaunosios žvaigždės pabėgimas, – buvo ypatingas šaltojo karo įvykis, supurtęs visą Kremlių.
Net keista, kad iki šiol tokios dramos niekas nesiėmė ekranizuoti (apie Nurejevą yra daug dokumentinių filmų bei juostų, kuriose jis vaidina pats), tačiau vieną gražią dieną Fiennesui į rankas pakliuvo žurnalistės Julie Kavanagh parašyta Nurejevo biografija. Apskritai aktorius – didelis intelektualas, galintis lengvai išvardyti garsiausių pasaulio muziejų ir teatrų direktorius, nusimanantis apie tapybą, operą, klasikinę muziką, prisiekęs skaitytojas.
Mėgstamiausia vieta paimti į rankas knygą – nuosava mažutė ferma Umbrijoje, Italijoje. O ir filmavimo aikštelėje jį pamatysi su dailiai išleistais Shakespeare’o sonetais (juos skaitė filmuojant juostą „Viešbutis „Didysis Budapeštas“), o ne naršantį telefone. Net jo instagramas, neturintis nė aštuonių tūkstančių sekėjų, visiškai dalykiškas. Ir jame nėra mylimos moters nuotraukų – pastarasis romanas su rašytoja Amanda Harlech nutrūko prieš kelerius metus. Ir kokio glamūro gali tikėtis iš vyro, kuris prisipažįsta „GQ“ žurnalistams, kad didžiausia laimė – plaukioti nuogam jūroje, labiausiai norėtų gebėti groti smuiku, o į filmavimąsi vežasi Beethoveno sonatų įrašus?
Prie naujausio režisieriaus Fienneso darbo galėtų kibti ne tik didžiavalstybiškų ambicijų slegiami rusai, bet ir... seksualinių mažumų atstovai. Jau pasigirdo pretenzijų, kad filme nepakankamai pabrėžta Nurejevo seksualinė orientacija, dėl kurios jis esą pirmiausia ir bėgo iš Sovietų Sąjungos... Ką gi, kūrėją, išaugusį skambant Shakespeare’o poezijos įrašams, sunku išgąsdinti politikų ar visuomenininkų nemalone. Aktoriaus tėvai leisdavo savo atžaloms plokšteles su poezijos įrašais, didysis klasikas – iki šiol Fienneso dievaitis. Jis išgarsėjo vaidindamas „Royal Shakespeare Company“ trupėje, ilgai atliko Antonijaus vaidmenį fantastiškame Londono nacionalinio teatro spektaklyje.
Prie naujausio režisieriaus Fienneso darbo galėtų kibti ne tik didžiavalstybiškų ambicijų slegiami rusai, bet ir... seksualinių mažumų atstovai. Jau pasigirdo pretenzijų, kad filme nepakankamai pabrėžta Nurejevo seksualinė orientacija, dėl kurios jis esą pirmiausia ir bėgo iš Sovietų Sąjungos... Ką gi, kūrėją, išaugusį skambant Shakespeare’o poezijos įrašams, sunku išgąsdinti politikų ar visuomenininkų nemalone. Aktoriaus tėvai leisdavo savo atžaloms plokšteles su poezijos įrašais, didysis klasikas – iki šiol Fienneso dievaitis. Jis išgarsėjo vaidindamas „Royal Shakespeare Company“ trupėje, ilgai atliko Antonijaus vaidmenį fantastiškame Londono nacionalinio teatro spektaklyje.
„Baltoje varnoje“ Ralphas – Nurejevo mokytojas Aleksandras Puškinas (pačią žvaigždę įkūnija garsus šokėjas Olegas Ivenko). Prieš žengdamas į aikštelę jis išties mokėsi šokti Karališkojoje operoje Londone, toje pačioje, kur triumfavo ir Nurejevas. Vakarų aktorių vaidinamais kagėbistais dar galėtum suabejoti, bet Fienneso persikūnijimas į sovietinės tikrovės išvargintą talentingo šokėjo mokytoją – tiesiog fenomenalus.
Antra vertus, lordą Voldemortą filmuose apie Harį Poterį jis suvaidino nesimokęs magijos, kliaudamasis tik filmavimo komandos techninėmis gudrybėmis (prie aktoriaus rankos buvo pritvirtintas specialus kablys, su kuriuo galėjo sukioti burtų lazdelę negniauždamas jos pirštais). O gerbėjai ypač laukia ateinančių metų, kai pasirodys du filmai, pilni technikos stebuklų, – dar vienas „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ tęsinys ir nauja bondiados juosta, vis dar vadinama „Bondu 25“, kur Fiennesas vėl įkūnys agento 007 viršininką M. Tiesa, aktorius prisipažino dar negavęs scenarijaus.