Vitalijus Cololo dėl per Žolinę įvykusio incidento ramus: „Daugelis žmonių yra perpildyti pykčio“

Vitalijus Cololo / Mados namų JULIJA JANUS/feisbuko nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-08-17 15:37
Per Žolinių šventę savo komandą į bažnyčią atvedęs kino režisierius Emilis Vėlyvis tikriausiai nesitikėjo, kad toks jo pokštas sukels visuomenės pasipiktinimą. Vykdant naujausią reklaminę kompaniją, skirtą „Zero Live Show“ renginiui, aktoriai Vitalijus Cololo, Mindaugas Papinigis ir Ainis Storpirštis kvietė Turgelio bažnyčios lankytojus į pamatyti žiemą organizuojamą renginį. V. Cololo persirengė kunigu, o kiti jį lydėjo iš paskos. Viską E. Vėlyvis transliavo gyvai. Vos po dienos visa komanda jau buvo kaltinama nepadorumu ir tyčiojimuisi iš šventos vietos.

Po gyvos transliacijos iš bažnyčios feisbuke, kur kalba kunigu persirengęs Vitalijus Cololo, o jo sekėjus įkūnija M. Papinigis ir Ainis Storpirštis, kilo diskusija. Ar dera taip elgtis šventoje vietoje? Ar nebuvo peržengtos ribos? Per Žolinių šventę žengtas Emilio Vėlyvio reklaminis žingsnis sukėlė tikrą ažiotažą ne tik tarp internautų, bet ir politikų.


Susisiekti su E. Vėlyviu pastarosiomis dienomis nepavyko, tačiau penktadienio popietę į kelis klausimus apie šį įvykį sutiko atsakyti aktorius Vitalijus Cololo. Vėliau ir pats režisierius E. Vėlyvis išsiuntė viešą atsakymą visuomenei.

V. Cololo sakė:

„Kokiu būdu mes pažeidėme šventos vietos įstatymus? Ką norite išgirsti? Bažnyčia – visų vieta. Ji neuždara. Tai Dievo namai, visų namai. Atėjau ten, kur visi Žmonės renkasi, nėjau ten daryti nusikaltimo. Nieko nesugadinau, nenutraukiau. Daugelis žmonių yra perpildyti pykčio. Jie pasiruošę iš bet ko išpūsti burbulą. Politikai ir tą daro. Reikia dirbti Seime, o ne reaguoti į tokius dalykus.

Mes reklamavome gražų, didelį renginį Lietuvoje ir mūsų ten esantys žmonės klausėsi. Žolinėir man yra šventė. Nieko blogo negalvojau, tiesiog vaidinau savo personažą. Jis, beje, neblogas. Visame pasaulyje bažnyčiose vyksta renginiai, koncertai, vaidinimai. Gal iš viso uždarykime šią vietą? Nenuostabu, kad jaunimas į ją nenoriai eina. Aš nėjau ten, kai kažkas kalbėjo, nieko juk nepertraukiau. Mandagiai pasisveikinome su ten esančiais žmonėmis. Bažnyčia man yra vieta, kurioje gera. Šis kilęs nepasitenkinimas man asocijuojasi su kažkokių žmonių ar politikų ėjimu į viešumą, kad va, mes kažką pasakysime, gal tada pastebės.“

Primename, kad šiuo klausimu, ar dera tokį vaidinimą surangti bažnyčioje, diskutavo dauguma žymių šalies žmonių. 

Socialinėje erdvėje štai tokiu įrašu pasidalijo telekomunikacijų verslo ekspertas Liudvikas Andriulis:

„Grįžau į Lietuvą, pagaliau pažiūrėjau Vėlyvio išstojimą bažnyčioje.

Aišku, chebros balls yra titaniniai, Sasha Baron Coheno (garsus JAV aktorius ir komikas -aut. past.) lygio, aš neįsivaizduoju, kaip jie galėjo psichologiškai pullinti (patemti -liet.k) tokį performancą.

Bet NET IR AŠ čia brėžiu liniją – aš nežinojau, kad bažnyčioje buvo žmonių.

Turint tokius balls buvo galima rasti daug įdomesnį, kietesnį ir prasmingesnį taikinį, nei lenkų mažumos provincijos žmogeliai, kurie nemoka apsiginti.

Trolinti (juokauti, šaipytis iš kažko -aut.past) reikia ir galima stipresnius už save, ne silpnesnius. Grušas būtų fair game (sąžiningas žaidimas -liet.k.), koks nors anti-gay kunigas, geriausia – atvažiuojantis popiežius. Bet ne lenkai kaimiečiai, kuriems ir taip čia nekažką. Cohenas lupa aiškius debilus, bet čia nebuvo Cohenas – balls buvo, o brain – ne (drąsa buvo, o smegenų – ne -aut.past).

Aš gerbiu balls, ir linkiu toliau provokuoti ir kelti diskusiją, bet kartu pasimokyti iš klaidos ir geriau rinktis taikinius – turint tokius balls, galima daug, daug rimčiau išstot su daug rimtesne įtaka visuomenei – ir kartu puikiai pasireklamuoti. Roberto Kalinkino reklama buvo all good (viskas gerai -liet.k.), Keulės (užkandinės „Keulė rūke") su biblija ir padažu –gerai, bet turėjo būti Koranas, o čia – ne.

Nebuvo už ką bausti tų žmogelių bažnyčioje, ne jie tas bažnyčios nesąmones kuria ir platina."

Savo nuomonę išsakė ir keletas politikų. Mantas Adomėnas aiškino, kad aktoriai sutrukdė mišias, tyčiojosiu iš tikinčiųjų. V. Cololo siūlo dar kartą pažiūrėti vaizdo įrašą, nes mišios nebuvo prasidėjusios, o kalbama buvo itin mandagiai, jokių keiksmažodžių nei vienas iš grupės narių nenaudojo.

E. Vėlyvis taip pat davė atsaką.

„Kadangi esu naktimis dirbantis tipas, fiziškai neturėjau galimybių operatyviai reaguoti į visus dienos sveikinimus, linkėjimus, prakeiksmus ir pasisakymus. Todėl, naudodamasis proga, norėčiau padaryti tai dabar. Juolab, kad kalbame apie įvykį, kuris per kelias pastarąsias dienas buvo paverstas tikru savarankišku šou, pranokusiu visus įmanomus, numanomus ir net teoriškai užkeltus lūkesčius bei sukėlusiu didžiulę bangą labai prieštaringų emocijų. Visada buvau įsitikinęs, kad turintieji smegenis niekada neieško jų subinėje, kaip ir matantiems yra nereikalingas Brailio raštas.

Ta proga norėčiau kuo nuoširdžiausiai padėkoti visiems nusivylusiems, nusiminusiems ir mano filmų nežiūrintiems, bet mintinai juos mokantiems heiteriams. Ačiū visiems pranašams, nekaltoms mergelėms, švento rašto sergėtojams ir politiniams fariziejams. Ačiū dievobaimingiems ir praregėjusiems. Ačiū Jėzui ir ačiū tiems, kas jį nukryžiavo – nes be jų nebūtų Jėzaus, o be Jėzaus nebūtų jūsų. Didelis ačiū jums visiems už nepakartojamą nemokamą ZERO Šou reklamą, nenuilstantį viešinimą ir tobulą informacijos apie renginį sklaidą. Be jūsų nebūtų mūsų! Tik dėl jūsų susitelkimo ir tikėjimo Baudžiamuoju kodeksu, ZERO evangelija pasieks dar daugiau pasimetusių sielų!

Žinia, kurią Cololo perdavė Turgelių parapijiečiams, visų pastarųjų dienų įvykių sūkuryje skamba tarsi stebuklas – Apokalipsė yra atšaukiama, o tunelio gale leista uždegti šviesą! Tačiau kognityvinio disonanso apsėsti funkcionieriai vis dar nepajėgia suvokti, kur yra ta riba, ties kuria susiduria saviraiškos ir tikėjimo laisvės. Kai trūksta smegenų, tenka kažkaip vartytis iš situacijos ir švaistytis beprasmiais postringavimais. Nebuvo suderinta su Bažnyčia, negavo Bažnyčios leidimo, bažnyčioje renkasi tikintieji... Taip, bažnyčioje renkasi tikintieji, taip kaip ligoninėje renkasi ligoniai, o autobusų stotyje – keleiviai. Ir ką? Kaip turėčiau apsirengti eidamas į minėtas vietas ar į kokią biblioteką, kad neįžeisčiau ten susirinkusiųjų?

Tiek to, kad jūsų šėlstančioms sieloms būtų ramiau, galiu atsakingai patvirtinti, kad su svarbiausiuoju Dievo namų šeimininku asmeniškai suderinau kiekvieną įvykio detalę, atsiklausiau leidimo ir gavau visokeriopą palaiminimą. Dar kartu padūsavom, kaip liūdna, kad buki žmonės Dievo vardu pridirba tiek daug nesąmonių. Bet neliūdėkite – tas, kurs aukštai, myli jus visus – protingus ir nelabai. Netgi kvailus, iš partijos už išdavystę išmestus politikus – ir tuos nuoširdžiai myli, nes toks jo darbas.

O mano darbas yra kitoks, todėl negaliu nuleisti negirdomis, kai politinė šiukšlė užsiropščia ant šūdinos bačkos ir, vaidindamas tikinčiųjų teisių gynėją, mojuoja Konstitucija bei Baudžiamuoju kodeksu. Man apmaudu ne dėl to, kad kažkuo mojuoja – laisvoje šalyje net ir visiški pašlemėkai turi teisę mojuoti kuo nori – bet dėl to, kad šis saviškius jau kartą išdavęs žmogus bando pasidaryti sau politinę reklamą, įžūliai manipuliuodamas tikinčiųjų jausmais. Suprantu, kad gėdingai kaip šuniui į patvorį išmestai politinei menkystai kaip oras reikalinga politinė reabilitacija, tačiau abejoju, ar tikinčiųjų laisvės yra tokio žmogaus nuoširdus rūpestis. Velniai jo nematė. Marionetės yra pernelyg nuspėjamos, kad būtų iš tiesų pavojingos.

Visai kitas porūšis neva įsižeidusiųjų yra tie, kurie muša kumščiu į Šventąjį raštą, bet patys nėra jo net atsivertę. Geras sarkazmas ir ironija yra reikalingi bet kokiai šventai karvei (ar vietai), ir jeigu šis performansas būtų nepavykęs, vargu ar būtume viešojoje erdvėje pamatę tiek daug šventeiviškos trydos. Bet - ačiū Dievui – pavyko ir pakankamai taikliai. Tai, kad daugeliui šventesniais už popiežių apsimetančių veikėjų nepatiko tai, ką jie pamatė veidrodyje, nėra nei veidrodžio kaltė, nei jo problema. Kaip sako Šventasis raštas – prieš ieškodami krislo artimojo akyje, išsikrapštykite rąstą iš savosios.

Juokinga skaityti rypavimus dėl įvykiui pasirinktos lenkų bažnyčios. Lyg Dievas turėtų tautybę, o mums pasirinkus sinagogą ar mečetę, jau būtų viskas tvarkoje. Lyg sprendimas į artėjantį puikų renginį pakviesti didžiausią Lietuvos tautinę mažumą jos gimtąja kalba būtų kažkoks ypatingas nusikaltimas. Šovinizmas, mielieji. Šovinizmas, ir tiek.

Tikiu (juk turiu tokią teisę), kad krikščioniškame pasaulyje Dievas yra jau seniai miręs, o religija ir Bažnyčia yra tik užsitęsusios pagirios. Tačiau lygiai taip pat gerbiu bet kurio žmogaus teisę tikėti, kalbėti ir veikti tai, ką jis nori. Mane tik stebina apsimestinis spekuliatyvus šventeiviškumas ir dogmatizmas žmonių, kurie dažnai nėra verti net bažnyčios slenksčio pabučiuoti.

Baigdamas pacituosiu vieną komentarą iš socialinių tinklų: „Kaip galima, juk tai šventa vieta! Ar nebuvo galima padaryti tai kur nors gatvėje, aikštėje, ar, tarkim, Seime?“ Taigi, kito mūsų performanso vieta kaip ir aiški. O dar ir Popiežius atvažiuoja! Sekite reklamą – bus linksma!

Pagarbiai Emilis Vėlyvis“

Naujausi straipsniai