Pamilę žmogų neretai „paveldime“ ir jo vaikus iš buvusių santuokų. Pamotės ir patėviai – taip pat svarbūs vaiko gyvenime, kaip ir biologiniai tėvai. Šiandien pasaulis visiškai kitoks, skyrybų skaičius vis auga, tad tenka taikytis su naujomis gyvenimo realijomis. Juolab, jos ne tokios ir naujos – visuomet žmonės sakydavo, kad tėvas ne tas, kuris paleido į pasaulį, o tas, kuris užaugino. Su meile.
Tarptautinės komunikacijos specialistė Medeina Čijauskaitė sužadėtinio Liudviko Andriulio vaikus „įsivaikino“ savo galvoje ir intensyviai dalyvauja dviejų berniukų gyvenime. „Noriu apie tai kalbėti, nes pamotės ir patėviai – tarsi tylos ir gėdos šešėlyje, nors jie taip pat dalyvauja vaikų gyvenime“, – sako Medeina.
„Kai buvau mažas, akimirką jis man atrodė priešas, pasirodęs mano gyvenime, kuriame svarbiausi žmonės buvo mama, teta ir močiutė, – juokiasi Merūnas. – Nors mamos jau nebėra, iki šiol nebuvo nė vieno mano gimtadienio, kad patėvis manęs nepasveikintų“.
„Jei myliu moterį, negaliu jos atskirti nuo vaikų“, – prisimena savo gyvenimo pradžią su žmona Inga, pamiltą su dviem jos vaikais, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis neskirsto vaikų į „savus“ ir „nesavus“. Puikiai pamena tą širdies plazdėjimą, kai mažieji jį pirmąkart pavadino tėčiu.
Advokatė Ieva Kūrytė-Mockeliūnė juokiasi, kad tai jos dar nė dvejų neturinti dukrytė surado vyrą. „Į pasimatymą su dabartiniu vyru atėjau su dukra – ši stipriai jį apsikabino ir ilgai nenorėjo paleisti“, – prisimena Ieva. Pamotės ir patėvio tema šios dabar jau trijų vaikų mamos gyvenime stipri: ji ne tik pati skyrėsi ir kūrė naują šeimą, Ievos širdžiai iki šiol svarbūs du patėviai, nors pripažįsta: tėvo, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo Egidijaus Kūrio, visuomet trūkdavo – jis toks užimtas.
