Bėgimas – ypač populiarus būdas treniruoti kūną ir valią. Neveltui kasmet prie maratono ar pusmaratonio starto linijos stoja vis daugiau žmonių. Ruošiantis rugsėjo 8 d. „Danske Bank Vilniaus maratono“ 10 km „Visi mes žmonės“ bėgimui dalijamės Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Kristinos Kubiliūtės pastebėjimais apie bėgimo metu tykančius pavojus ir patarimais, kaip startavus pasirinkti tinkamą tempą.
Kokie procesai vyksta žmogaus organizme bėgimo metu?
Bėgimas ir, apskritai, fizinis aktyvumas teikia teigiamą efektą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Reguliarus fizinis krūvis mažina širdies ir kraujagyslių ligų (pavyzdžiui, tokių kaip arterinė hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis, koronarinė širdies liga) atsiradimo tikimybę, mažėja II tipo cukrinio diabeto susirgimo tikimybė, nes adekvatus fizinis krūvis gerina gliukozės reguliavimą organizme, mažėja nerimas, depresija. Bėgimas turi teigiamos įtakos žmogaus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms, gerėja hormoninė organizmo veikla bei metabolizmas.
Kokiam žmogaus organui bėgimo metu tenka didžiausias krūvis?
Širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl ypač svarbu paminėti, kad fizinis krūvis turi būti individualus ir reguliarus.
Kokie pavojai žmogaus organizmui gali kilti bėgant maratoną? Kaip prieš bėgant ilgą distanciją žmogus turi pasiruošti?
Pavojai kyla dažniausiai tada, kai žmogus nusprendžia bėgti maratoną jam nepasiruošęs. Paruošti reikia ne tik raumenis ir sąnarius, bet ir širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo sistemą. Taip pat labai svarbu paruošti ir psichinę būseną. Nepasiruošus, tačiau nusprendus bėgti maratoną, didelė tikimybė, jog žmogus patirs traumą.
Jei žmogus nesportavo ir nusprendė ruoštis maratonui, rekomenduoju tai daryti su treneriais. Šiuo metu yra labai daug įvairių programų, net ir nemokamų, kurių metu yra mokoma taisyklingos bėgimo technikos.
Koks yra patogus bėgimo tempas?
Patogus bėgimo tempas yra toks, kuriuo bėgdamas gali susikalbėti su šalia esančiu kolega. Lėtinti tempą reikėtų jeigu jaučiate dusulį ar kitus sveikatos sutrikimus.
Kaip patartumėte vartoti vandenį bėgimo metu?
Pakankamai vandens reikia išgerti dar prieš bėgant maratoną. Kiek reikia išgerti vandens bėgimo metu yra labai individualu, daug kas priklauso nuo to, kokią distanciją bėgsite, kokios oro sąlygos, tempas, kaip stipriai prakaituojama. Jei bėgama trumpa distancija, atsigerti reikėtų prieš bėgimą, tačiau jei jaučiate didelį poreikį galima ir bėgimo metu, nedideliais kiekiais. Po bėgimo vandens praradimą atstatinėti reikėtų taip pat palaipsniui.
Kaip bėgimo dieną turėtų atrodyti žmogaus mityba?
Rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą ir neriebų maistą. Su maistu yra svarbu gauti angliavandenių, pavyzdžiui, košės, vaisiai, makaronai, krakmolingos daržovės – tai yra pagrindinis energijos šaltinis bėgimo metu. Labai svarbu nepersivalgyti.
Rugsėjo 8 d. susitikime „Danske Bank Vilniaus Maratone“ prie „Visi mes žmonės“ 10 km trasos starto. Prieš bėgimą „Žmonės“ pakvies Katedros aikštėje mankštai su treneriu Žanu Klodu ir nusifotografuoti bendrai bėgikų nuotraukai. Trasoje prie Lukiškių aikštės „ŽMONĖS Foto“ fotografai kvies bėgikus nusišypsoti, o paskutiniame distancijos kilometre „Visi mes žmonės“ komanda kurs gerą nuotaiką ir palaikymais padės kirsti finišo liniją.
