Visas sąrašas: 116 dalykų, kurie gali jums sukelti vėžį

Vėžinės ląstelės / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-11-03 19:00
Neseniai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) onkologinių ligų ekspertai išplatino pasauliui nerimą keliančią žinią.

Pasirodo, dešrelės, kumpis ir kiti perdirbti mėsos produktai sukelia gaubtinės žarnos vėžį, kaip „greičiausiai“ ir raudona mėsa. Ir vis dėlto tai nėra vieninteliai produktai, kurie gali sukelti šią siaubingą ligą.

Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) yra sudariusi 116 maisto produktų ir kitų veiksnių sąrašą, taip pat galinčių sukelti įvairių rūšių vėžį. Tiesa, raudonos mėsos šiame sąraše nerasite, mat kol kas iki galo nėra įrodyta, jog ji tikrai gali turėti įtakos vėžio atsiradimui.

Toliau pateikiame portale „The Guardian“ publikuotą įvairių produktų ir veiksnių sąrašą, kurie, anot atliktų tyrimų, gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus.

Dėl kancerogenų sąlyčio ar įkvėpimo

1. Rūkymas. Tai viena populiariausių įvairių rūšių vėžio susirgimo priežasčių pasaulyje, o pati rūkymo istorijos pradžia siekia dar 5000–3000 m. pr. Kr., kuomet Pietų Amerikoje buvo pradėti auginti tabako augalai.

2. Soliariumas. Dėl soliariumuose naudojamos ultravioletinių spindulių radiacijos gali kilti odos vėžys, katarakta ir priešlaikinis odos senėjimas.

3. Aliuminio gamyba. Pastebėta, kad su aliuminio gamyba ir perdirbimu dirbantiems asmenims, per ilgą laiką prisikvėpavus pavojingų cheminių medžiagų, padidėjo rizika susirgti plaučių ir šlapimo pūslės vėžiu.

4. Arsenas geriamajame vandenyje. Itin toksiškas chemikalas arsenas gamybos pramonėje yra naudojamas tam tikriems lydiniams, tad nedidelės jo liekanos gali patekti ir į gruntinį vandenį. Kaip rodo tyrimai, arsenas gali sukelti odos, kepenų, plaučių, inkstų ir šlapimo pūslės vėžį.

5. Auramino gamyba. Naudojamas kaip antiseptikas ar gaminant dažus, auraminas taip pat gali sukelti vėžį dažnai su juo kontaktą turintiems asmenims – nuolat įkvepiant pavojingų medžiagų padidėja šlapimo pūslės vėžio rizika.

6. Batų gamyba ir taisymas siejamas su padidėjusia leukemijos ir nosies vėžio rizika dėl sąlyčio su įtariamais kancerogenais – odos dulkėmis ir benzenu, vis tik rizika susirgti vėžiu gali labai varijuoti, priklausomai nuo įkvepiamų medžiagų kiekio ir dažnumo.

„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

7. Kaminų valymas. Dažnai įkvepiant sudegusios medienos dūmų ar anglių likučių, taip pat gali kilti tam tikros rūšies vėžys, angliškai taip ir vadinamas – kaminų valymo vėžiu (angl. „chimney sweep“ cancer).

8. Anglies dujofikavimas. Tyrimai parodė, kad prie akmens anglių dujinimo dirbantiems asmenims gerokai padidėja plaučių vėžio rizika.

9. Akmens anglių deguto distiliacija. Po anglies distiliacijos liekančios medžiagos, naudojamos gaminant įvairius dažus, stogo dangas ar asfaltą, taip pat gali sukelti vėžį. Tiek akmens anglyse, tiek ir po jų distiliavimo liekančiose medžiagose gausu cheminių elementų, tarp jų – ir kancerogenų, tokių kaip benzenas. Žmogui šios medžiagos poveikį gali turėti jų įkvėpus, prarijus ar joms absorbuojantis per odą. Didžiausią įtaką populiacijos sveikatai akmens anglių degutas daro kvėpuojant užterštu oru.

10. Kuro gamyba. Įvairiose kuro ar akmens anglių deguto gamyklose dirbantys asmenys, dažnai įkvepiantys kuro krosnių dujų, turi padidėjusią riziką mirti nuo plaučių arba inkstų vėžio.

11. Baldų gamyba. Statistiškai pastebėta, kad tiek minkštųjų, tiek kietųjų baldų gamintojams kyla didesnė rizika susirgti nosies vėžiu dėl nuolat įkvepiamų medienos dulkių.

12. Hematito kasyba. Atliekant hematito kasybą darbininkai nuolat patiria radioaktyvaus kancerogeno – radono poveikį, kuris gali labai stipriai padidinti plaučių vėžio riziką.

13. Pasyvusis rūkymas. Dažnas cigaretės dūmų įkvėpimas net ir jos nerūkančiam žmogui taip pat gali sukelti plaučių, ryklės ir gerklų vėžį. Apskaičiuota, kad kasmet vien Didžiojoje Britanijoje dėl pasyvaus rūkymo sukeltų plaučių ar širdies komplikacijų miršta iki 12 tūkst. žmonių.

14. Geležies ir plieno gamyba. Tyrimai atskleidė, kad šioje pramonėje dirbantiems asmenims stipriai padidėja plaučių vėžio rizika dėl nuolat patiriamo kancerogeninių medžiagų ir formaldehido poveikio.

15. Izopropanolio gamyba. Šios medžiagos gamyboje dirbantiems asmenims vėžio rizika padidėja dėl nuolat patiriamo kancerogeninių medžiagų poveikio. Vis tik šis bespalvis, itin degus ir stiprų kvapą turintis cheminis junginys itin plačiai naudojamas pramonės, buities ir farmacijos reikmėms. Izopropanolio galima aptikti spirite, rankų dezinfekavimui skirtose priemonėse ar kituose dezinfekciniuose skysčiuose.

16. „Magenta“ dažų gamyba. Nuo 1850 m. gaminamų sintetinių purpurinės spalvos dažų „magenta“ gamyboje naudojami chemikalai, kurie gali sukelti šlapimo pūslės vėžį.

17. Dažnas kontaktas su dažais. Tyrimai atskleidė, kad dažytojai taip pat turi didelę riziką susirgti plaučių, šlapimo pūslės vėžiu arba leukemija dėl nuolat patiriamo benzeno, kuris naudojamas gaminant dažus, poveikio.

18. Grindinio ir stogų dengimas akmens anglių deguto liekanomis po distiliavimo. Tiek naudojant akmens anglis, tiek ir po distiliavimo likusias jų liekanas, nuolat patiriamas kancerogeno – benzeno poveikis, ir dėl to padidėja rizika susirgti vėžiu.

Taip pat skaitykite: Ar kasdien naudojama kosmetika gali sukelti vėžį?

19. Gumos pramonė. Gumos gamyboje dirbantiems asmenims taip pat yra padidėjusi vėžio rizika. Tyrimai atskleidė, kad tokiems asmenis itin padidėja šlapimo pūslės, plaučių ir leukemijos rizika.

20. Stiprių neorganinių rūgščių, kurių sudėtyje yra sieros rūgšties, gamyba. Šioje pramonėje dirbantiems asmenims stipriai padidėja plaučių vėžio rizika.

Kancerogeniniai mišiniai

21. Gamtiniai aflatoksinų mišiniai, kuriuos į aplinką skleidžia tam tikros rūšies grybai, yra pavojingiausia žinoma kancerogeninė medžiaga, sukelianti kepenų vėžį.

22. Alkoholiniai gėrimai. Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas, kaip įrodė tyrimai, padidina krūties, gerklų, kepenų, stemplės, burnos ertmės ir ryklės vėžį. Manoma, kad alkoholis taip pat gali padidinti ir kasos vėžio riziką.

„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

23. Arekiniai riešutai – tai lengvi stimuliatoriai, turintys narkotinių savybių ir paprastai kartu su betelio lapais yra kramtomi Pietryčių, Rytų Azijos gyventojų. Dėl juose esančių dažančiųjų medžiagų kramtytojų burnos nusidažo raudona plytų spalva. Seniau dėl to areka buvo naudojama audinių dažymui. Šiuo metu tyrimai įrodė, kad šie riešutai stipriai padidina burnos ir stemplės vėžio riziką.

24. Betelio lapai be tabako. Azijoje augančio augalo lapai, kurie kramtomi kartu su arekiniais riešutais, gali sukelti burnos vėžį.

25. Betelio lapai su tabaku. Šie lapai sukelia burnos vėžį.

26. Akmens anglių deguto liekanos. Šis juodas ir itin klampus skystis gausus įvairių cheminių medžiagų, tarp jų – ir benzeno, kuris sukelia vėžį.

27. Akmens anglių degutas. Jame taip pat gausu vėžį sukeliančio benzeno.

28. Degančios anglies poveikis. Anglys vėžį gali sukelti ne tik juos kasantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie namuose vis dar turi senas krosnis, dėl kurių į namų orą patenka vėžį sukeliančios anglies dulkės.

29. Į aplinką patenkančių suodžių poveikis. Dažnai įkvepiant suodžių, taip pat didėja vėžio rizika.

30. Neapdorota ar švelniai apdorota mineralinė alyva priskiriama pirmajai kancerogenų grupei, taigi ji sukelia vėžį, tuo tarpu apdorota alyva priskiriama trečiajai grupei, o tai reiškia, kad tokios žalos ji nedaro. Vis tik dėl per mažai atliktų tyrimų dar negalima teigti, kad ir apdorota mineralinė alyva nėra kenksminga sveikatai.

31. Fenacetinas – skausmą malšinantis ir uždegimą slopinantis vaistas šiuo metu daugelyje šalių uždraustas paaiškėjus, kad nuo jo gali atsirasti inkstų vėžys.

32. Augalai, kurių sudėtyje yra aristolocho rūgšties. Šie augalai kinų medicinoje naudojami jau ne vieną šimtmetį, tačiau paaiškėjo, kad jie gali sukelti inkstų vėžį.

33. Polichlorinti bifenilai (PCB). Anksčiau PCB buvo naudojami kaip aušalai ir izoliaciniai skysčiai transformatoriuose bei kondensatoriuose, stabilizuojantys priedai elektros laidų ar elektroninių dalių PVC izoliacijoje, pesticidų plėtikliai, pjovimo aušinimo alyvos, liepsnos lėtikliai, hidrauliniai skysčiai, sandarinimo medžiagos, klijai, dažai, chirurginiuose implantuose ir kt.

Daugelis PCB junginių ir mišinių yra stipriai nuodingi, todėl 8–9 dešimtmetyje PCB, susijusių su atviru panaudojimu, gamyba ir naudojimas buvo uždrausti. Atlikti tyrimai įrodė, kad ši medžiaga žmogui gali sukelti odos, kepenų, šlapimo pūslės, tulžies takų, skandžio, žarnyno trakto ir netgi smegenų vėžį. Manoma, kad PCB turi įtakos ir krūties vėžio atsiradimui.

34. Itin stipriai sūdyti, konservuoti produktai. Valgant daug vytintos mėsos, labai stipriai sūdytų ar konservuotų maisto produktų, gali padidėti nosiaryklės vėžio rizika. Šiuose maisto produktuose gali būti labai didelė nitritų ir nitratų, reaguojančių su baltymais ir suformuojančių nitrozaminus, koncentracija. Nitrozaminai organizmui labai nuodingi ir gali padaryti žalos DNR ląstelėms.

35. Skalūnų alyva. Skalūnų dujų gamybos metu į orą, vandenį ar dirvožemį  gali išsiskirti nuodingų cheminių medžiagų: benzeno, akrilamido ir formaldehido – visi jie gali sukelti vėžį.

36. Anglies dulkės, kylančios po anglies deginimo, XIX a. buvo viena pagrindinių specifinio tuo metu tarp kaminkrečių paplitusio vėžio priežastis.

37. Nerūkomi tabako produktai. Net ir kramtomasis tabakas gali sukelti vėžį, ypač – gerklų ir burnos.

Taip pat skaitykite: Per dieną surūkote iki 14 cigarečių? Turite 7 kartus didesnę riziką mirti nuo plaučių vėžio

38. Medienos dulkės.  Medienos dulkės kancerogenu pradėtos laikyti vos prieš keletą metų. Pastebėta, kad jos gali sukelti nosies vėžį.

39. Perdirbta mėsa. Įvairiais gamybos procesais perdirbta mėsa, tarp jų ir kumpis, šoninė bei dešrelės, 2015 metų spalį Pasaulio sveikatos organizacijos buvo prilyginti rūkymo sukeliamai sveikatos žalai. Nustatyta, kad tokia mėsa gali sukelti žarnyno vėžį.

„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

Kancerogeniniai agentai ir agentų grupės

40. Acetaldehidas.

41. 4-Aminobifenilas.

42. Aristolocho rūgštys ir visi augalai, kuriuose jos yra.

43. Arsenas ir jo junginiai.

44. Asbestas. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi.

45. Azatioprinas – imunitetą slopinantis vaistas, galintis sukelti odos vėžį.

46. Benzenas. Benzenas kartais pasitaiko maiste ir gėrimuose bandant juos konservuoti su natrio benzoatu. Jis dažnai pažymėtas konservanto kodu E210 ir E211 (angl. sodium benzoate). Neseniai mokslininkai pastebėjo, kad gaivinančiuose gėrimuose benzeno kiekis yra pavojingas – kai kuriais atvejais net siekia ir viršija kancerogeninius (vėžį sukeliančius) lygius.

47. Benzidinas. Itin stiprų karcerogeninį poveikį turinti medžiaga, naudojama dažų gamyboje. Manoma, kad jis gali sukelti šlapimo takų ir pūslės vėžį.

48. Benzo[a]pirenas. Vienas iš policiklinių aromatinių angliavandenilių, randamų gamtoje.

49. Berilis ir jo junginiai. Technikoje plačiausiai naudojamos berilio bronzos, iš kurių daromos spyruoklės magnetiškai jautriuose prietaisuose (pvz., laikrodžiuose). Naudojamas branduolinėje energetikoje, kaip neutronų lėtiklis, neutronų veidrodžiams gaminti, kapsuliniuose neutronų šaltiniuose.

50. Chlornafazinas. Vaistas, naudotas gydant Hodžkino ligą ir eritremiją, tačiau pastebėjus, kad jis sukelia šlapimo takų vėžį, buvo uždraustas.

51. Bis(chlorometil)eteris. Anksčiau ši medžiaga buvo plačiai naudota tekstilės gamyboje, tačiau pastebėjus jos stiprų kancerogeninį poveikį, ji buvo uždrausta.

52. Chlormetilo metilo eteris. Didelės jo dozės gali sukelti kvėpavimo takų vėžį.

53. 1,3-Butadienas. Naudojamas gaminant kaučiuką, taip pat aptinkamas ore dėl išmetamųjų automobilių dujų.

54. 1,4-Butandiolis dimetansulfonatas. Naudojamas kai kurių vaistų ir plastiko gamyboje. Gali sukelti leukemiją.

55. Kadmis ir jo junginiai. Tai vienas plačiausiai naudojamų metalų. Jis naudojamas atominėje pramonėje, automobilių, šarminių akumuliatorių gamyboje, įvairių lydinių, dažų, liuminoforų gamyboje, galvaniniuose padengimuose.

56. Chlorambucilas. Naudojamas gydant leukemiją, tačiau gali sukelti kitų rūšių vėžį.

57. Metilas-CCNU. Chemoterapinis vaistas, galintis sukelti leukemiją.

58. Šešiavalenčio chromo junginiai. Įrodyta, kad jie yra kancerogenai, sukeliantys plaučių vėžį.

59. Ciklosporinas – vienas geriausių imunosupresantų, kuriuos reikia nuolat vartoti po organų persodinimo, priskirtas pirmai kancerogenų grupei.

60. Kontraceptikai, hormoniniai vaistai, kurių sudėtyje yra estrogenų ir progestageno.

61. Hormoniniai kontraceptikai, kuomet iš pradžių vartojami estrogenai, o paskui ir estrogenai, ir progestagenai.

„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

62. Ciklofosfamidas – vaistas, naikinantis leukemines ląsteles, tačiau galintis sukelti kitų rūšių vėžį.

63. Dietilstilbestrolis – anksčiau naudotas kaip hormoninis vaistas gydant krūties ir prostatos vėžį, tačiau pastebėjus, kad nuo jo kyla labai didelė kito vėžio rizika, buvo išimtas iš apyvartos.

64. Dažai, kurių sudėtyje yra benzidino.

65. Epšteino Baro virusas.

66. Steroidiniai estrogenai.

67. Nesteroidiniai estrogenai.

68. Estrogenų terapija.

69. Etanolis, esantis alkoholinių gėrimų sudėtyje.

70. Erionitas. Gamtoje aptinkamas mineralas, dažniausiai randamas vulkaniniuose pelenuose.

71. Etileno oksidas naudojamas ploviklių, tirštiklių, tirpiklių, plastikų ir įvairių organinių cheminių medžiagų gamyboje.

72. Etopozidas – vaistas, naudojamas gydant įvairių rūšių vėžį.

73. Formadehidas. Naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje bei įeina į šių medžiagų sudėtį. Nedideliais kiekiais ši medžiaga yra randama kosmetikos priemonėse, dezodorantuose, tirpikliuose bei dezinfekcinėse medžiagose.

74. Galio arsenidas (GaAs) – yra viena iš pagrindinių mikroelektronikos pramonės medžiagų.

75. Helicobacter pylori bakterija, gali sukelti skrandžio vėžį.

76. Hepatito B virusas.

77. Hepatito C virusas.

78. Žoliniai vaistai, kurių sudėtyje yra Aristolochia genties augalų.

79. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) 1 tipas.

80. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59 ir 66 tipai.

81. Žmogaus T-ląstelių limfotropinis virusas (HTLV) 1 tipas.

82. Milfelanas – chemoterapijai naudojamas vaistas, taip pat galintis sukelti vėžį.

83. Metoksalenas – vaistas, naudojamas gydant tam tikras odos ligas, tačiau gali sukelti vėžį, jei jį vartojant patiriamas ultravioletinių spindulių poveikis.

84. 4,4'-metilen-bis-(2-chloranilinas) – medžiaga, naudojama kaip kietiklis poliuretano gamybai, kadangi priskirtas pirmai kancerogenų grupei pramonėje jo dozės stipriai sumažintos.

85. MOPP chemoterapinis gydymas.

86.  Ipritas (garstyčių dujos).

87.  2-Naftilaminas – kancerogenas, jau gan retai naudojamas pramonėje.

88. Neutronų spinduliuotė.

89. Nikelio junginiai.

90. NNK 4-(N-Nitrosomethylamino)-1-(3-pyridyl)-1-butanone (NNK), medžiaga, per sintezę susidaranti tabako lapuose.

91. NNN (N-Nitrosonornicotine) – atsiranda perdirbant tabako lapus ir priskirtas pirmai kancerogenų grupei.

92. Opisthorchis viverrini infekcija, į organizmą patekti galinti valgant žalią žuvį.

93. Aplinkos tarša.

94. Kietosios dalelės, atsirandančios dėl oro taršos.

95. Fosforas-32, radioaktyvus fosforo izotopas.

96. Plutonis-239 ir jo skilimo produktai. Naudojamas atominių bombų gamyboje.

97. Radioidinai – gamtoje atsirandantys po atominių katastrofų ar atominių bombų bandymų.

98. Radionuklidai (α-dalelės).

99. Radionuklidai (β-dalelės).

100. Radis-224 ir jo skilimo produktai.

101. Radis-226 ir jo skilimo produktai.

102. Radis-228 ir jo skilimo produktai.

103. Radonas-222 ir jo skilimo produktai.

104. Schistosoma haematobium infekcija.

105. Silicio kristalai.

106. Saulės radiacija.

107. Talkas, kuriame yra asbestinių pluoštų.

108. Tamoksifenas – skirtas gydyti krūties vėžį, bet taip pat gali ir jį sukelti.

109. TCDD (2,3,7,8-tetrachlorodibenzo-para-dioxin) – aplinkos teršalas.

110. ThioTEPA (1,1’,1”-phosphinothioylidynetrisaziridine) – naudojamas gydyti vėžį, bet yra priskirtas prie kancirogenų.

111. Toris-232 ir jo skilimo produktai.

112. Treosulfanas – naudojamas gydyti vėžį, bet yra priskirtas prie kancirogenų.

113. O-toluidinas.

114. Vinilo chloridas.

115. Ultravioletinių spindulių radiacija.

116. X-spinduliuotė ir gama spinduliuotė.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai