Violeta Mičiulienė 54-ojo gimtadienio nesureikšmina, o dėl draugų – ir žirgu į penktą aukštą atjotų

Violeta Mičiulienė / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Violeta Mičiulienė / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2016-11-17 10:11
AA

„Gimtadienis – tai šventė, kurios pavadinimas „ačiū, kad esate mano gyvenime“, – sako aktorė, humoristė Violeta Mičiulienė, trečiadienį jai suėjo 54-eri. Tačiau kasmet nuo šios šventės ji bando pabėgti. Esą tas dėmesys, kuriuo apipila kolegos ir bičiuliai – jai svetimas, humoristei daug labiau patinka pačiai stebinti kitus.

„Man visuomet mano pačios gimtadieniai buvo tokie nejaukūs. Gal todėl savo gimimo datą vis bandau nuslėpti. Ne metus, jų nesibaiminu, bet pačią šventę. Vis galvoju, kodėl čia dabar mane reikia sveikinti? Juk aš turėčiau sveikinti tuos, kurie yra šalia manęs, kurie prisidėjo prie to, kas esu ir ką veikiu šiandien“, – Žmonės.lt kalbėjo Violeta.

Gal todėl kasmet ji savo gimimo dienos proga pasveikina tėvus, tai nuo mažens ragina daryti ir savo vaikus. „Juk pats žmogus nelabai ką ir padarė, kad gimė. Didžiausias darbas ir padėka – mamai ir tėčiui. Aš visuomet pirmiausia sveikinu tėvus, jei kokį jubiliatą sveikinu – įteikiu gėlių ir jo manai“, – pasakojo aktorė.

Violeta Mičiulienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Ir nors Violeta mamos neteko dar prieš 35-erius metus, gimtadienio proga niekada nepamiršta tėčio: aplanko jį, padovanoja puokštę gėlių, kokį gražų žodį pasako. „Prieš porą metų, kai nuvažiavau pas jį skubėdama, jis mane apkabino ir sako: „ačiū, kad nepamiršai“. Sakau, tėti, bet kaip aš galiu pamiršti? O jis man – „gi būna, kitus pamiršta“. Tai mane labai sujaudino“, – jautriai kalbėjo ji.

Pasak jo, tėvas jau keletą metų nemato, todėl jo pojūčiai – dar stipresni, gavęs gėlių jas uosto, klausia, kokios spalvos, tyrinėja. „Jis kaskart manęs jau taip per dantį patraukdamas klausia – na, kuo jau čia nustebinsi? Sako jaučiuosi kaip moteris, bet meluosiu, jei sakysiu, kad nemalonu“, – 15min kalbėjo humoristė.

Violeta Mičiulienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Mažas smulkmenas ji vadina didžiausiu gyvenimo džiaugsmus, todėl akimirkos, kai gali pabūti su savo šeima, su jai brangiais žmonėmis – pačios brangiausios.

„Normaliai švenčiau tik 50-metį. Tada mane įspraudė į kampą draugai, surengė šventę. Šiaip 50 metų – vienintelis gimtadienis, kurį, manau kiekvienas turi švęsti. Tai yra tas laikas, kai tu jau gali parodyti pasauliui, kad jau kažką pasiekei, o tuo pačiu – turi laiko patikrintus draugus.

Tačiau... kasmet noriu, kad ta gimtadienio diena greičiau praeitų. Net, būna, kad artėjant jam įvyksta tokia „kelių dienų susinaikinimo programa“, kai viskas krenta iš rankų, niekas, rodos, nesiseka. Paskui turi praeiti keli mėnesiai ir aš atsigaunu. Kaip feniksas iš pelenų pakylu, kaip bjaurusis ančiukas – pakeičiu plunksnas ir pavasario vėl jaučiuosi gulbe, vėl pradedu tikėti savo jėgomis“, – pasakojo Violeta.

Violeta Mičiulienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Violeta Mičiulienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Aktorė juokiasi – dėl kitų ji galėtų patį didžiausią cirką surengti. Kaip pati sako – jei reiktų, dėl draugų šventės ir žirgu į penktą daugiabučio aukštą atjotų, ir lėktuvu pro langą įskristų, nepaisant aukščio baimės.

Šiemet gimtadienį ji sutiko scenoje, Violeta turėjo kelis pasirodymus. Tačiau ji pati sako svajojanti apie kiek daugiau laiko sau. Todėl geriausia dovana būtų – pabūti kur ramiai su savo mintimis, atsiriboti nuo kitų.

„Per Naujus metus, būna, kad pameluojų žmonėms, kad dirbu ten ar ten, o jei būna laisva diena – nuvažiuoju į mišką ir pabūnu. Labai pasiilgstu savęs. Per ilgą laiką, per visus savo personažus jaučiu, kad kažkur pamečiau save. Taip bandau išsikapstyti iš visų kaukių ir pakalbėti su savimi – su ta mergaite, kuri žiauriai nori būti laiminga“, – sako ji.

Violeta gimtadienio išvakarėse jau spėjo sulaukti ir dovanų. Viena jų nustebino ypač – aktorė juokais užsiminė, kad vienam draugui paklausus, kokios dovanos norėtų, ši juokais numojo ranka sakydama: „ko nors, kad būtų apvalus, bet šiek tiek pailgas, ir kad būtų slidus“. Draugas padovanojo žuvies formos balioną.

„Svarbiausia gyvenime – humoro jausmas, o visa kita – po to. Labai vertinu tai, o čia turbūt genofondas – mano močiutė mėgo pajuokauti, tėtis taip pat, tai ir aš netoli nuriedėjau“, – Žmonės.lt linksmai kalbėjo ji.

Violeta Mičiulienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.