„Vilnius Coffee Festival“ ekologijos iniciatorė D. Baltrukėnienė: Iš 23 puodelių tirščių galima užvirti litrą vandens

Dovilė Baltrukėnienė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: Dalia Daškevičiūtė
Publikuota: 2018-03-23 16:47
Menų fabrike „Loftas“ kovo 23–25 dienomis vyksta „Vilnius Coffee Festival“, dedikuotas augančiai lietuviškai kavos kultūrai. Jo metu iš visų atliekančių kavos tirščių gaminama elektros energija, o panaudoti vienkartiniai puodeliai surenkami perdirbti. Apie tai kalbamės su šios iniciatyvos autore, „Paulig Professional“ marketingo koordinatore Dovile Baltrukėniene.

Dovile, ekologiškumas, tvarumas visame pasaulyje populiarėja, tačiau ne sparčiai. Kaip kilo mintis festivalyje panaudoti kavos tirščius ir vienkartinius puodelius?

Su tirščiais viskas prasidėjo šiek tiek anksčiau – iš iš tirščių pagamintos energijos apšvietėme Kauno miesto eglę. Šią idėją norėjome plėtoti toliau – juk kasdien tiek iš namų, tiek iš kavinių, restoranų ir kitų prekybos vietų į buitines atliekas iškeliauja tūkstančiai kilogramų kavos tirščių, kuriuos dar galima panaudoti.

Kalbant apie vienkartinius puodelius, tai yra opi tema: iki šiol niekas Lietuvoje negalėjo jų perdirbti, nes tokie puodeliai turi 5 proc. plastiko. Rudenį vyko diskusija apie puodelių atliekas ir ten prisistatė „Polymer Recycling“ įmonė, kuri pasakė, kad žiemą pradės veiklą ir sugebės perdirbti tokius puodelius. Susisiekiau su jais ir sutarėme bendradarbiauti festivalio metu, nes čia bus didelis kiekis vienkartinių puodelių – visko ragaujama po truputį ir visi tikrai nenaudoja tam keraminių puodelių.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Daug mūsų geria tą kavą iš – kaip manome – popierinių puodelių, metame juos į popieriui skirtus konteinerius ir įsivaizduojame, kad darome gerą darbą. Ir paaškėja, kad Lietuvoje niekas to neperdirba...

Visiems didelė naujiena, kad vienkartiniai puodeliai yra neperdirbami, kad juose yra plastiko, kurį sunku atskirti nuo popieriaus, tam reikalinga kita technologija.

Visiems didelė naujiena, kad vienkartiniai puodeliai yra (buvo) neperdirbami, kad juose yra plastiko, kurį sunku atskirti nuo popieriaus, tam reikalinga kita technologija. Todėl savo zonoje festivalyje turime informacinių stendų ir lankytojus informuojame, jog iš tikro viską galima panaudoti. Visa „Paulig“ strategija – rūpintis ir skleisti tvarumo idėją, kad žmonės suprastų, jog visi esame atsakingi ir privalome imtis veiksmų, kurie mažintų globalinį atšilimą. Priešingu atveju, per artimiausius trisdešimt metų kavos derlius sumažės minimum perpus.

Kiek tirščių reikia, kad sukurtume energijos? Paprastam žmogui tai neįsivaizduojami kiekiai.

Sakykime, šeima per mėnesį sunaudoja 150–200 kW elektros energijos. Tokiam kiekiui energijos pagaminti reikėtų apie 300 kg kavos tirščių. Iš 230 gr (maždaug 23 puodelių kavos) tirščių galima užvirti litrą vandens virdulyje. Festivalio metu veiksiantys kavos aparatai per valandą sunaudoja 4,5 kW elektros, kuriai pagaminti reikia 9 kg kavos tirščių, ir t. t.

Kaip ta energija iš tirščių sukuriama?

„Modus Group“ turi labai gerą sistemą. Elektra gaminama iš biodujų, kurios susidaro pūdant kavos tirščius ir kitas atliekas specialiose talpose, o likę supuvę tirščiai yra labai gera kompostinė medžiaga. Tai tarsi uždara sistema: nuo kavamedžio ir vėl viskas grįžta atgal į žemę, į augalą.

Kaip, be informacinių stendų, dar žmonės gali patirti tą ekologiją festivalyje?

Savo lounge zonoje turime „Energijos medį“, kuriame yra 40 rakinamų spintelių. Žmonės jose gali krauti savo telefonus panaudodami energiją, gautą iš kavos tirščių. Taip pat visame festivalyje pastatyti konteineriai, skirti tik tirščiams ir tik vienkartiniams puodeliams. Taigi visi lankytojai gali įsitraukti.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Kiek jums pačiai artima ekologija?

Ši idėja artima mano vertybėms, todėl džiaugiuosi, kad prisijungia žmonės ir padeda viską daryti švariau. Aš asmeniškai ir rūšiuoju šiuksles, ir kitus skatinu tai daryti. Kai pati tuo gyvenu, yra didesnis noras prisidėti. Todėl norėtųsi, kad ir kitos įmonės, ypač turinčios tinklines kavines, žinotų, jog yra įrankių, norint prisidėti prie tvarumo, ir kad galbūt šiuo festivaliu viskas nesibaigs.

Kadangi viskas sukasi apie kavą ir kavos festivalį, koks jūsų asmeninis santykis su kava? Net neabejoju, kad turite kavos gėrimo ritualų.

Kai dirbi su kava, mėgsti labai daug ką. Yra daug skirtingų kavos ruošimo metodų, aš labiau mėgstu filtruotą kavą, pvz., „Chemex“ arba „Aeropress“. Kavos skonis būna švelnesnis, vaisiškesnis. O rytais darbe labai mėgstu išgerti kapučino. Du tris puodelius kavos per dieną tikrai išgeriu. Tiesa, reikia nepadauginti, nes ir kofeino gali būti per daug (šypsosi).

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Sakykite, kas dar įdomaus vyksta šiame festivalyje, ką patartumėte išmėginti, pamatyti?

Mes asmeniškai atsivežę kavos, kurią ruošiame brew metodu, „Hario V 60“, šių pupelių galima išmėginti tik festivalio metu – žinoma, nemokamai. Jas ruošia mūsų kavos treneris iš Suomijos. Taip pat atsivežėme pirmąjį Baltijos šalyse sertifikuotą SCA trenerį (Specialty Coffee Association), visi atvykę galės jo išklausinėti, kas tik bus įdomu. Taip pat pristatysime cold brew – šaltai brandintą kavą, kuri leidžiama per nitro sistemą – kaip alus. Jos skonis panašesnis į „Guiness“; azoto dujoms einant per talpą, kava susiplaka ir išeina šaltas, sodrus skonis.

Taip pat vyksta įdomių baristų, kavos ragavimo ir kt. čempionatų, paskaitų, tad tikrai lankytojams bus įdomu ir paragauti kavos, ir pabendrauti, ir kažką naują sužinoti.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai