Vilniuje – pirmoji pasaulyje žemaitiška roko opera „Gervaza dūzgės“: aktoriais virto visi „Skylės“ muzikantai

Roko opera „Gervaza dūzgės“ / Martyno Vitėno nuotr.
Autorius: Pranešimas spaudai
Publikuota: 2021-08-27 11:02
Vilniaus universiteto didžiajame kieme įvyko išskirtinis šou, kurį galima drąsiai vadinti pirmąja ir vienintele pasaulyje žemaitiška roko opera: Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ pakvietė į albumo „Gervaza dūzgės“ teatralizuotą koncertą. Prieš metus sukurtas, tačiau itin retai rodomas pusantros valandos trukmės pasirodymas – unikalus ir išties įspūdingas reginys.

Specialiai pasirodymui sukurta choreografija, libretas, kostiumai, šviesų spektaklis. „Gervaza dūzgėse“ visi kūriniai atliekami žemaitiškai. Originalius tekstus joms parašė tikra žemaitė Aistė Smilgevičiūtė. Muziką kūrė Rokas Radzevičius. Kultūros paveldu besidomintys muzikantai iš pasakojimų, atsiminimų ir padavimų apie Žemaitijoje tyvuliuojantį Platelių ežerą sukūrė vientisą intriguojančią istoriją.

Gražuolis, tačiau nekilmingas, Gervazas įsimylėjo įnoringąją grafaitę Zifriną. Kartą beplukdydamas ją Plateliais, išdrįso paprašyti merginos rankos. Tačiau šioji pasijuokė į akis, metė ežeran šukas ir paliepė Gervazui jas ištraukti. Atseit, tada tekėsianti. Įsimylėjėlis šoko vandenin ir niekada nebeiškilo.

Nuo tada Gervazas ir gyvena Platelių ežero dugne. Ten jis pasistatė aukštą varpinę ir kartkartėmis šiurpina apylinkių gyventojus skambindamas nuskendusiu varpu ir kviesdamas mylimąją pas save. O Zifrina pasmerkta amžinai mylėti skenduolį.

Roko opera „Gervaza dūzgės“ / Martyno Vitėno nuotr.
Roko opera „Gervaza dūzgės“ / Martyno Vitėno nuotr.

Grafaitę Zifriną „dūzgėse“ įkūnija Aistė Smilgevičiūtė. Gervazo rolę roko operoje atliko „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius. Specialiai dėl „dūzgių“ jis pramoko žemaičių kalbos ir ja uždainavo. Gervazo vaidmuo muzikantui tapo autobiografiniu. Ilgą laiką svajojęs pastatyti tikrą varpinę, R. Radzevičius pagaliau įgyvendino seną svajonę. Vasaros pradžioje savo namo kieme surentė varpinę ir pakabino iš Ukrainos atvykusi varpą. Varpinė – dovana žmonai Aistei Smilgevičiūtei. Dainininkė joje įkūrė asmeninę kūrybinę erdvę.

„Gervazo dūzgėse“ svarbus vaidmuo teko ir ubagui Rimkūnui. Tai jis tarp dainų pasakoja istoriją ir yra visos roko operos jungiamoji grandis. Ši rolė patikėta aktoriui Irmantui Jankaičiui. Ir jis, lydimas šokančių ubagų kompanijos (Lauro Smilgevičiaus ir Dariaus Padago), ją atliko išties uždegančiai ir įtikinamai.

Aktoriais vienam vakarui virto visi grupės „Skylė“ muzikantai: Enrikas Slavinskis (elektrinė gitara), Salvijus Žeimys (mušamieji), Gediminas Žilys (bosinė gitara), Mantvydas Kodis (klavišiniai), Kęstutis Drazdauskas (fleita), Eglė Jačauskienė (pritariantis balsas). Pasirodyme dalyvavo ir pučiamųjų grupė (Jievaras Jasinskis, Laurynas Lapė, Simonas Remeika)

Roko opera „Gervaza dūzgės“ / Martyno Vitėno nuotr.
Roko opera „Gervaza dūzgės“ / Martyno Vitėno nuotr.

Įspūdingus kostiumus „Gervaza dūzgėms“ kūrė „Sidabrinės gervės“ laimėtoja kostiumų dailininkė Agnė Rimkutė, grimo dailininkė – Eglė Mikalauskaitė-Gricienė, choreografas – Rapolas Radzevičius. Garso režisierius – Valdas Karpuška, šviesų dizainas – Marius Selevičius.

Roko operos „Gervaza dūzgės“ parodymas vyksta su šūkiu „Muziką kuria žmonės“. Jis skirtas atkreipti dėmesį į autorių teises ir parodyti, kad už kiekvienos dainos slepiasi muzikos ir teksto autorius, kuris nebūtinai yra scenoje.

„Muziką kuria žmonės“ turi tikslą supažindinti žiūrovus, su konkrečias žmonėmis, kuriems priklauso vieno ar kito kūrinio autorių teisės. „Skylės“ atveju suprasti autorių teises labai paprasta. Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius yra grupės kūrybinis branduolys ir variklis. Aistė įprastai rašo žodžius, Rokas – muziką. Autorių teisės už kūrinį padalijamos abiems po lygiai: 50 proc. „Skylės“ autorinių teisių priklauso Rokui Radzevičiui ir lygiai tiek pat Aistei Smilgevičiūtei. Jų teisių paveldėtojais, jei pora nenuspręs kitaip, pagal įstatymą lygiomis dalimis taps trys jų sūnūs.

 

Naujausi straipsniai