Trečiadienio vakarą Vilniaus Rotušėje Vokietijos ambasada Lietuvoje kartu su Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės parlamentu minėjo 33-iąją Vokietijos Vienybės dieną.
Naujasis Vokietijos ambasadorius ponas dr. Cornelius Zimmermann drauge su Šiaurės Reino-Vestfalijos Ministru Pirmininku ir landtago nariu ponu Hendrik Wüst, žymiu Vokietijos politiku, kvietė draugus ir partnerius kartu švęsti šią reikšmingą Vokietijos šventę, kuri nuo 1990 m. yra svarbiausia suvienytos Vokietijos valstybinė šventė. Priėmime grojo Vokietijos oro pajėgų orkestras iš Erfurto.
Praėjus jau daugiau nei 30 metų po diplomatinių santykių su Lietuva atkūrimo, dvišalis bendradarbiavimas klesti visose srityse, visų pirma politikos, gynybos, ekonomikos, kultūros bei švietimo. Lietuvos ir Vokietijos santykiai išlieka tvarūs ir toliau stiprėja, todėl Vokietijos ambasada džiaugiasi, galėdama šią progą pažymėti kartu su Lietuvos Vyriausybe, Seimu, užsienio atstovybių atstovais Lietuvoje ir Vokietijos draugais iš visų Lietuvos visuomenės sektorių.
Renginio svečiai – fotogalerijoje:
Prieš susivienijimą buvo perversmo metai: 1989 m. vasarą šimtai tūkstančių žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankomis susikibo į 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę „Baltijos kelią“, kad pademonstruotų savo šalių nepriklausomybę ir laisvę. Šis taikus protestas bei neramumai Lenkijoje ir sienų atvėrimas Vengrijoje įkvėpė daugelį Rytų vokiečių. Tuometinėje VDR prasidėjo masinės demonstracijos, tarp jų ir garsiosios Leipcigo „pirmadieninės demonstracijos“. Berlyno sienos griūtis 1989 m. lapkričio 9 d., nutraukusi 28-ius metus trukusį Berlyno ir visos Vokietijos padalijimą, buvo kertinis įvykis, paskatinęs Vokietijos susivienijimą. Po kurio suvienyta Vokietija pradėjo atnaujinti oficialius valstybinius ir diplomatinius ryšius.
Dvišaliai santykiai tarp mūsų šalių egzistavo jau nuo 1918 metų, kuomet Vokietija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvą de jure. Jie buvo atkurti 1991-aisiais, kai Lietuva, praėjus vos keletui mėnesių po Vokietijos suvienijimo, atkūrė savo nepriklausomybę. Tai buvo reikšmingų pokyčių metas abejoms šalims, kurio metu buvo padėti pirmieji laisvos, savarankiškos demokratinės valstybės pagrindai. Nuo tada mes glaudžiai bendradarbiaujame ne tik įvairiose tarptautinėse organizacijose, kaip NATO, Europos Sąjunga ar ESBO, bet galime pasidžiaugti ir daugybe dvišalių iniciatyvų, programų, projektų, tarp kurių net per 60 partnerysčių tarp Lietuvos ir Vokietijos miestų.