Trečiadienio vakarą Vilniaus klube „Loftas“ sausakimša publika audringai pasitiko sparčiai kylančią repo žvaigždę SCARLXRD. 23 metų Marius Listhopas, geriau žinomas pseudonimu SCARLXRD – tikras fenomenas. Nors savo gimtinėje D. Britanijoje jis nėra itin populiarus, pasaulyje jo muzikinį kelią seka minios gerbėjų.
Sparčiai populiarėjančio reperio muzika skamba ganėtinai agresyviai, jis dažniausiai pasirodo su kauke ant veido ir per daug neatvirauja apie asmeninį gyvenimą. Tačiau naujienų portalui Žmonės.lt jaunoji repo žvaigždė atskleidė kitokią savo pusę. Per savo kuriamą muziką vaikinas išreiškia susikaupusius jausmus ir kaip sako jis pats – paprasčiausiai save išlaisvina.
Pradėkime nuo pradžių. Ar visada norėjai būti muzikantu, reperiu?
Mano galvoje visada buvo mintis veikti kažką susijusio su muzika. Labai ilgą laiką aš grojau grupėje. Tačiau niekada nemaniau, kad man pavyks pasiekti šitokį populiarumą. Aš jaučiuosi tiesiog palaimintas ir labai dėl to džiaugiuosi. Aš labai smagiai leidžiu laiką.
Nors esi kilęs iš Jungtinės karalystės, tėvynėje nesi toks populiarus, kaip pasaulyje. Kodėl taip yra? Ar britai tavęs nesupranta?
Manau, kad pagrindinė populiarumo už tėvynės ribų priežastis – mano skambesys. Mano vizualizacijos, visa mano pasirodymų visuma – nėra sutverta JK publikai. Aš darau kažką kitokio nei yra įprasta. Tačiau manau, kad anksčiau ar vėliau jie pasivys visą likusį pasaulį ir pagaliau mane supras (juokiasi).
Viename vaizdo įraše esi sakęs, kad repas – ateities muzika. Ką turėjai omeny?
Manau, kad ateities muzika turi tokį skambesį, kokį turiu aš. Aš tvirtai tuo tikiu. Man įtaką man padarė daugybė dalykų, daugybė muzikantų. Manau, kad dabartinė, populiarioji muzika yra labai stagnuota, girdėta milijonus kartų ir milijonus metų. O ateities muzika yra kažkas visiškai kitokio, gerokai už kūrybos ribų.
Iš kur semiesi įkvėpimo kurdamas muziką/rašydamas tekstus?
Mane įkvepia gyvenimas, patirtis. Kai rašau savo muziką ir tekstus – stengiuosi būti kuo atviresnis.
Apie ką yra tavo dainos?
Depresyvų šūdą. Žinoma, aš juokauju. Aš dainuoju apie viską, ką išgyvenu. Aš save galiu išlaisvinti tik per muziką, todėl tą ir darau. Muzika man yra išsilaisvinimas. Jeigu aš jaučiu pyktį, paniką, aistrą, skausmą – visos šios emocijos atsispindės mano muzikoje. Mano kūryba visiškai priklauso nuo to, kaip aš jaučiuosi. Aš kuriu ir linksmas dainas.
Tavo muzika skamba agresyviai, kartais piktai, tu dėvi kaukę, kuri paslaptingumo aurą. Koks esi realiame gyvenime?
Pasaulis niekada nesužinos (juokiasi). Aš esu žmogus, kaip ir visi kiti. Šiais būdais, kuriuos tu išvardinai – aš išreiškiu save kaip menininką. Aš noriu taip save pristatyti pasauliui, todėl turbūt dėl to viskas atrodo taip agresyviai. Tačiau tai tik įvaizdis, aš neinu miegoti su kauke, neinu su ja aplankyti mamos.
Ar turi hobių apart muzikos?
Aš mėgstu šokti, taip pat labai mėgstu skaityti.
Tai tavo pirmas kartas Vilniuje. Kokį įspūdį tau paliko šis miestas?
Man labai patinka. Aš buvau išėjęs pasivaikčioti – čia nuostabu. Žmonės – puikūs. Aš jaučiuosi kaip namie.
Keletas klišinių klausimų. Kokia yra didžiausia tavo svajonė?
Mano didžiausia svajonė – groti pilniems stadionams.
Kur save regi po penkerių/dešimties metų?
Visų pirmą norėčiau būti gyvas. Tada laimingas ir, žinoma, rengti didžiulius pasirodymus.
Kokią žinutę neša tavo kūryba. Ką nori pasakyti savo fanams?
Aš noriu, kad jie būtų savimi. Ir noriu, kad jie mėgautųsi gyvenimu, kad nekreiptų dėmesio į tai, ką apie juos galvoja kiti žmonės. Patys priimtų sprendimus, tokius kokie jiems atrodo teisingi, o ne tuos, kurių nori aplinkiniai. Aš noriu, kad jie liktu ištikimi sau.
