Ketvirtadienį Vilniuje į paskutinę kelionę išlydėtas Aloyzas Sakalas. Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje.
Urna su Aloyzo Sakalo pelenais trečiadienį buvo pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose.
Paskutinį kartą ištarti „sudie“ Nepriklausomybės Akto signatarui atvyko jo artimieji, bičiuliai, kolegos. Atiduoti pagarbą A.Sakalui atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje signataro atminimui buvo aukojamos mišios. Popietę A.Sakalas amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje.
Fotogalerija:
91-erių A.Sakalas mirė pirmadienį. Kaip teigė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių mirė po sunkios ligos.
Mirus A.Sakalui jautriu įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jo žmona Daiva Sakalė.
„Atleisk, jei buvau per silpna. Kad nesugebėjau išsaugoti. Išplėšti iš negailestingos mirties nagų. Galbūt per daug sau kroviau atsakomybės, lyg būčiau dievas, per daug susireikšminau, manydama, jog galiu padaryti viską, kad Tu gyventum. Kad gyventum mažiausiai tiek, kiek žadėjai, kai mes tuokėmės. Pamenu, sakei: „Nebijok, aš esu iš ilgaamžių giminės, gyvensiu bent 95-erius metus“... Ir aš buvau įsitikinusi: tikrai ne mažiau!
Mudu tarėmės vasaros gale sutikti devintąsias vedybinio gyvenimo metines. Ir tuo tikėjau, nes neįsivaizdavau tobulesnio Žmogaus ir Vyro. Neįsivaizdavau tvirtesnės Asmenybės. Atrodė, jei pažadėjai – būtinai gyvensi ir 95-erius, ir visą šimtą... Tik turiu Tau padėti. Šiek tiek padėti. O visa kita – Tu pats gali. Deja, liga buvo stipresnė.
Aloyzai, Tu atėjai į mano gyvenimą ir užauginai mano širdyje gėles. Aš jas kasdien laistysiu ir puoselėsiu, nes esi, buvai ir liksi greta. Tu užauginai man sparnus ir išmokei skristi. Tu toks stiprus, kad greta Tavęs aš neturėdavau jokių „vilčių“ ištižti. O Tavo gerumo vandenyne buvo galima nuskęsti... Visada sakei: padėkim, kam galime. Ir kiek galime. Ir pats padėdavai...
... O dabar Tu išėjai. Ir Žemę man apgaubė gili tamsa... Ir vargu, ar be Tavęs dar kada nors mano pasaulyje prašvis... Atleisk, kad nesugebėjau... padėti... Atleisk...“, – rašė ji.
A.Sakalo gedi ne tik artimieji, bet ir jo kolegos. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė prisiminė, kaip fizikos mokslų daktaras, A.Sakalas buvo „labai konkretus ir tikslus“.
„Kaip tiksliųjų mokslų atstovas, jis situaciją visuomet matė plačiai, tiksliai, mokėjo formuluoti mintis ir suprasdavo kai kurias plonybes, kurių nesugebėdavo įžiūrėti kiti. Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai bei preciziškai“, – sakė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė.
1960 metais A.Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.
Politikas, fizikas yra parašęs apie 250 mokslinių darbų apie puslaidininkių fiziką, yra 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius.
1949-1954 metais jis kalintas už antisovietinę veiklą.
A.Sakalas 1988 metais tapo Sąjūdžio Seimo nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.
Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
