Vilnietė verslą įkūrė Anykščiuose: „Man svarbu ne šiaip dirbti, o rasti atsakymą, kodėl aš tai darau“

Renata Paramonova/Asmeninio archyvo nuotr.
Renata Paramonova/Asmeninio archyvo nuotr.
Karolina Beleškienė
Šaltinis: Žmonės
2019-02-17 09:01
AA

Natūralios „Odorata“ kosmetikos kūrėja Renata Paramonova šiandien džiaugiasi mylimu verslu Anykščiuose. Vidiniai klausimai iš sostinės moterį atvedė į mažą miestelį, kur gamtos apsuptyje, kartu su bendramintėmis, ji įkūrė „Gamtos pilnatvę“. Jau aštuonerius metus šis prekinis ženklas yra ne tik pripažintas, bet po truputį tapo Anykščių reprezentaciniu veidu.

Šiandien „Odorata“ kosmetika, anksčiau žinoma kaip „Gamtos pilnatvė“, puikiai pažįstama ne tik anykštėnams, bet ir svetur – Norvegijoje, Šveicarijoje, Kinijos respublikoje. Nuo ko viskas prasidėjo?

Tiesa, klientams esame labiau žinomi kaip „Gamtos pilnatvės“ natūralios kosmetikos kūrėjai. „Odorata“ pirmosios mūsų linijos tęstinumas, ji atsirado šių metų pradžioje. Lotyniškas pavadinimas lengviau suprantamas ir skirtas užsienio rinkai.

O prasidėjo viskas nuo asmeninių ieškojimų, nuo draugystės bei noro ką nors pakeisti savo gyvenime. Viskas vyko natūraliai, be išankstinio plano. Pati užaugau Nemenčinės pušyne, prie ežerų ir upės, o prieš aštuonerius metus savo vidinio ieškojimo vedina atsidūriau Anykščiuose. Mane čia sužavėjo gamta: miškų, pievų grožis ir išskirtinumas, tyras vanduo. Jie davė impulsą kūrybai. Pradėjusi negalvojau į ką tai pavirs. Mano hobis, asmeniniai pomėgiai: netradicinė medicina, joga, sveika mityba, lietuviška pirtis, gamtos stovyklos – yra tai, per ką aš galiu labiausiai atsiskleisti. Bendri interesai subūrė su draugėmis, taip ėmėme kurti verslą.

Ką dirbote iki tol, gyvendama Vilniuje?

Vedžiau psichoterapijos užsiėmimus paaugliams, dirbau privačiame darželyje-mokykloje mokytoja, šeimos mokyklėlėje menų mokytoja. Tačiau mokymų srities neapleidau – iki šiol vedu paskaitas, kūrybines dirbtuves, edukacijas, esu kūrybinio verslumo ir savęs pažinimo gamtoje lektorė.

Kokie vidiniai poreikiai sužadino norą bėgti iš sostinės?

Kaip ir kiekvienam žmogui – kriziniai etapai, kai atrodo viską pasiekei, bet nėra laimės. Noras atrasti atsakymus, kodėl pasiekusi daug ir gyvendama komfortiškai nesijaučiu laiminga, ko man trūksta? Matyt, vidinių namų poreikis vedė link Anykščių, man trūko gamtos ir savęs pačios.

Kaip pradėjote gaminti kosmetiką? Kodėl rinkotės natūralius aliejus?

Didžiausias „Odotara“ išskirtinumas yra vaistiniai augalai – žolelės. Aš nuo vaikystės turiu odos problemų. Negalėjau nieko naudoti, todėl natūralumas man labai reikšmingas. Taigi, pirmiausia suveikė noras padėti sau. Gyvenimas suvedė su mokytoju, kuris išmokė pažinti vaistinius augalus, parodė kaip iš jų pasigaminti aliejines ištraukas, kartu su juo kūrėme pirmuosius receptus.

Kaip produktą ėmėte kurti ne tik sau, bet ir kitiems?

Jei pasigamindavome didesnį kiekį, dovanodavome kosmetikos savo artimiems žmonėms. Sulaukus pozityvaus atsako ir prašymų, gaminome daugiau. Be to, persikrausčius į Anykščius turėjau sugalvoti, ką aš čia veiksiu? Užgimė idėja sujungti visus savo talentus ir pradėti daryti tai, kas man sekasi, kas įdomu, kas naudinga ne tik man, bet ir kitiems – kurti natūralią rankų darbo kosmetiką. Didelis noras dalintis gėriu su kitais pritraukė puikias galimybes. Taip prasidėjo kūrybinio verslo pradžia.

Renata Paramonova/Asmeninio archyvo nuotr.

Su kokiais sunkumais susidūrėte kurdami savo verslą?

Reikėjo susitvarkyti begalę dokumentų, paruošti patalpas, kuriose galėtume legaliai gaminti produktus. Didžiausias sunkumas buvo tuomet, kai reikėjo legalizuoti pačią kosmetiką, nes neturėjau suvokimo, kiek tai užtruks ir kiek kainuos. 2013-ieji buvo lūžio metai kosmetikos pramonėje, kai Europos sąjunga priėmmė griežtą reglamentą visoms Europos šalims. Moksliniais tyrimais turėjau įrodyti, kad tai, kuo tikiu, yra naudinga ir sveika. Reikėjo labai daug mokytis, nes viskas buvo nauja: kosmetikos gamyba, verslumas, teisiniai dalykai, įstatymai.

Ar nekilo noras viską mesti užklupus sudėtingam laikui?

Kadangi buvome tryse, tai pasiskirstėme vaidmenimis – kiekviena darė tai, ką geriausiai mokėjo. Aš tvarkiau visą juridinę dalį, matyt, todėl, kad turiu tam tinkamų savybių. Man patinka išsikelti naujų tikslų ir jų siekti. Kai viskas buvo sėkmingai patvirtinta, tikrai apėmė pasitenkinimas, kad nėra neįmanomų dalykų.

Kiek versle svarbu komanda?

Bet kokios įmonės sėkmė priklauso nuo to, kokie žmonės joje dirba ir kaip pasiskirsto darbais. Vienas žmogus negali visko mokėti, žinoti, galėti. Jei vienas sugeba kurti, kitas turi būti šalia, kad padėtų jo idėjas materializuoti ir padarytų matomomis.

Smulkaus verslo išskirtinumas tame, kad žmonės, esantys šalia, turi turėti daugiau nei norą uždirbti, tad svarbu asmeninis interesas, siekis augti. Prieš pusantrų metų mūsų, trijų akcininkių, keliai išsiskyrė. Perpirkus verslą, teko burti naują komandą. Versle, kaip ir asmeniniame gyvenime, nėra blogų pamokų, yra tik patirtis, kuri padeda augti ir tobulėti.

Kosmetika yra labai moteriška kryptis, tačiau gal teko susidurti su stereotipais apie moters vietą versle?

Aš nesu susidūrusi. Priešingai, net paskaitas skaitau apie kūrybinį verslumą studentams ir pradedantiems verslininkams. Žinoma, yra skirtumas, moteris automobilių gamykloje ar kosmetikos pramonėje dirba. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad moteriai nėra lengva versle, nes reikia gana vyriškų savybių – planuoti, strateguoti, organizuoti, ieškoti vystymosi galimybių. Jeigu tokias savybes ji turi iš prigimties, tuomet lengviau. Svarbu nepažeisti savo moteriškos prigimties ir netapti vyru. Moteris irgi gali siekti tikslų, bet turi tai daryti minkštai, aptakiai, lanksčiai, moteriškai.

Mūsų komandoje nei viena nesimokėmė verslumo, dažnai vadovaujamės intuicija, tad pasiekusius tam tikrus tikslus pastebime, kad tai vyko kitaip, nei įprasta verslo pasaulyje.

Ką naujo atradote, supratote įkūrusi savo verslą?

Dabar aiškiai suprantu, kad nėra neįmanomų dalykų, kad man pačiai yra svarbu klausyti savo vidinio balso. Turint verslą susiduriame su sunkumais, reikia daug atsakomybės. Kita vertus, aš pati planuoju savo laiką, darau tai, ką mėgstu ir moku geriausiai, galiu būti naudinga, realizuoti savo kūrybą ir naudoti visus savo talentus. Man visada buvo svarbu ne šiaip dirbti, ne šiaip gyventi, o rasti atsakymą, kodėl aš tai darau.