Praėjusią naktį, sulig paskutiniu traukiniu, pajudėjusiu iš Vilniaus geležinkelio stoties, buvo išlydėta kalendorinė vasara. Ir tai buvo paįvairinta festivalio „Akordeono muzikos savaitė“ naktiniu koncertu, įvykusiu kaip tik ten - stotyje. Muzikinio renginio metu rudeniška melancholija šiek tiek kabino, tačiau neįveikė geros nuotaikos, kurią įsupavo jūreiviškos sielos vokietės – duetas „Franz Albers und Käpt’n Kruse“.
Vyriškas šio instrumentinio-vokalinio dueto pavadinimas yra toks pats žaidimas, kaip ir visa jų koncertinė programa. Kapitonu Kruzu pasivadinusi Wiebke Kruse iš savo dėdės, daug metų praleidusio jūrose, perėmė jo aistrą muzikai ir kartu – tvirtą, audrų užgrūdintą charakterį.
Scenoje ji nesistengia būti gerai išauklėta mergaite iš privačios gimnazijos: Wiebke, pasakodama būtas ir nebūtas istorijas, galimai nutikusias laivui prisišvartavus prie meilės ir nuotykių pilno uosto, gali tėkšti grubią, beveik necenzūrinę frazę. Bet čia pat ją sušvelnins savo maloniu balsu, atlikdama dainą apie atostogų romano pabaigą, dviejų širdžių išsiskyrimą, nuotykį, kuris ir nesibaigęs laimingai bus vienu geriausių patyrimų gyvenime.
Kitas dueto personažas – Franz – atlikėjos Franziskos vardo trumpinys, prie kurio pridurta žymiausio Vokietijos XX amžiaus aktoriaus ir dainininko Hanso Alberso pavardė. Jis buvo pašėlęs Hamburgo vaikis, superžvaigždė, kurį dievino visa Vokietija. Filmuose H. Alberso herojus, dažniausiai – jūrininkas, nardė po nuodėmingąjį Sankt Paulio kvartalą, kuriame – ir žuvies turgūs, ir aludės, ir raudonųjų žibintų gatvė. Teisybės dėlei, jis buvo išties prastas dainininkas. Į vokalines aukštumas netaiko ir Franziska: ji pritaria kolegei klavišais, nuolat palaiko dialogą su Wiebke, pritaria jai ar tyčia prieštarauja.
Merginų dueto programa – ir romantiška, ir netašyta, kaip ir jų atliekamos jūrininkų dainos. Praėjusios nakties koncerte jos ir žuvėdromis klykavo, ir įsivaizduojamą ragą pūtė, ir kamuolį į gerklę atridendavo. Ir tai labai tiko vasaros palydėtuvėms, net jei šis vaidybinis koncertas vyko ne Hamburgo uoste, bet Vilniaus geležinkelio stotyje.
Laukiamosios salės erdvė ne taip ir dažnai virsta koncertine sale, todėl toks festivalio „Akordeono muzikos savaitės“ performansas pritraukė daugybę svečių. Tarp jų buvo galima pamatyti ir Jolantą Paulauskienę su bičiule ir Kristiną Kuzminskaitę, užvakar taip įspūdingai grojusią Halės turguje surengtame Bacho muzikos koncerte. Kaip turguje, taip ir geležinkelio stotyje buvo panaudotas specialus salės apšvietimas, kuris, verždamasis pro langus, iš tolo bylojo, kad viduje vyksta kaikas ypatingo.
Šį rugsėjo 1-osios vakarą dar vienas unikalus renginys įvyks Vilniaus centriniame pašte – dainininkė Evelina Sašenko ir akordeonistas Nerijus Bakula užburs prancūziškomis meilės dainomis ir romantiškomis įžymių žmonių meilės istorijomis. Rytoj, rugsėjo 2-ąją, verslo centre „K 29“ koncertą „Mano vidinis disko“ surengs „Akordeono muzikos savaitės“ sumanytojas Martynas Levickis su styginių kvartetu „SinChronic“. Sekmadienį festivalis baigsis tradiciniu akordeonistų maratonu. Veiksmas vyks šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje.
