„Aš nemėgstu sekmadienių, sese. Man sekmadieniais liūdna,“ – dainuoja Ieva Narkutė. Tačiau liepos 14-ąją, nors tai – sekmadienis, liūdėti, patikėkite, neteks. Ošianti augalų jūra Vilniaus universiteto botanikos sode ir iš širdies plaukiančios dainos – tai tiesiog kitoks sekmadienis su Ieva Narkute.
Atlikėja, pirmą kartą pasirodanti Kristupo vasaros festivalio rėmuose, jau išmėgino ne vieną sceną, surengė ne vieną pasirodymą ir užkariavo ne vieno klausytojo širdį. Mergina neliko nepastebėta ir profesionalų – jos talentas įvertintas daugeliu prizų: pelnyta Sauliaus Mykolaičio vardo nominacija „Metų sezono atradimas“, M.A.M.A. apdovanojimuose – „Metų debiuto“ nominacija, T.Ė.T.Ė. – metų vokalistės titulas. Tačiau ne apdovanojimai ar garbė yra atlikėjos variklis.
Pasak Ievos, labiausiai ją įkvepia žmonės ir jų istorijos: „Su draugais ne kartą esu plepėjusi, kad nemoku rašyti apie gamtą. Čia ne dėl to, kad man ji nepatinka, ar aš joje nebūnu. Ne! Bet visos mano dainos yra psichologinės – apie žmonių santykius, apie tai, kokie jie laimingi ar nelaimingi, kaip jie kažką randa ar praranda. <...> manęs dažnai klausia, kodėl aš nepasirinkau studijuoti muzikos, kodėl stojau į psichologiją. Bet dabar, žiūrėdama į savo dainų tekstus, aš matau atsakymus. Juose tiek daug nuorodų į tai, ką studijavau“. („Šiaulių naujienos“)
Muziką ir muzikavimą I.Narkutė priima kaip natūralią ir savaime suprantamą gyvenimo dalį. Pasak jos, muzika visada yra kažkur aplinkui, kartais arčiau, kartais – kiek tolėliau, tačiau niekada nenustoja būti aktuali. Tad šiuo metu atlikėja repetuoja, koncertuoja, kuria.
Kuo ji nustebins liepos 14-ąją? „Ne tikslas mano yra stebinti ar šaukti. Aš tik laiminga jaučiuos, jei kažkam tų dainelių paklausius ramiau pasidaro. Tik tiek“, – sako Ieva.
Liepos 14 dieną, 19 val. Vilniaus universiteto botanikos sode (Kairėnų g. 43, Vilnius) dainuos Ieva Narkutė kartu su grupe.