Vilniaus rotušėje – paroda Nobelio taikos premijos laureatui A.Sacharovui

Andrejui Sacharovui skirta paroda Vilniaus rotušėje / J.Petronio nuotr.
Autorius: Pranešimas spaudai
Publikuota: 2021-05-06 19:14
Vilniaus rotušėje ketvirtadienį atidaryta žmogaus teisių aktyvistui, talentingam fizikui ir Nobelio taikos premijos laureatui Andrejui Sacharovui skirta paroda. Ja prasideda A.Sacharovo 100-mečio renginių ciklas.

Nobelio kalbos klausėsi būdamas Vilniuje

Amerikietis žurnalistas Davidas Satteras atsimena: „Kiek pažinojau Sacharovą, jis ne tik viešai kalbėjo apie politinių represijų atvejus, bet ir pasirodydavo už teismo rūmų, kuriuose vykdavo disidentų teismas, durų, taip išreikšdamas savo palaikymą jiems.“

Prie teismų rūmų Andrejus Sacharovas pasirodė ir Vilniuje 1975 m., būtent tomis dienomis, kai Osle jam turėjo būti įteikta Nobelio taikos premija. Sovietų valdžia neleido išvykti už sąjungos ribų, todėl premiją atsiimti ir kalbą perskaityti jis patikėjo savo žmonai Jelenai Bonner. Kalboje minėdama politinius kalinius J. Bonner perskaitė ne vieną lietuvišką pavardę, tarp kurių buvo Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė, Petras Paulaitis, Liudvikas Simutis, Viktoras Petkus ir kiti. Sacharovo dėka šias pavardes išgirdo visas pasaulis, o jis pats ceremonijos klausėsi per radiją būdamas Vilniuje.

„A.Sacharovas ne tik nuolat kėlė mažųjų šalių savarankiškumo ir nepriklausomybės bei visų visuomenių lygybės klausimus tarptautiniu mastu, bet ir asmeniškai kovojo už lietuvių politinių kalinių išvadavimą, rėmė pastangas atkurti Lietuvos nepriklausomybę“, – aiškina VDU dėstytojas dr. Dainius Genys.

Andrejui Sacharovui skirta paroda Vilniaus rotušėje / J.Petronio nuotr.
Andrejui Sacharovui skirta paroda Vilniaus rotušėje / J.Petronio nuotr.

Europos Parlamento pirmininkas Davidas Maria Sassoli teigia: „1989 m. vasarį, kai buvo įteikta pirmoji Sacharovo premija, tuometinis Europos Parlamento pirmininkas Lordas Plumbas paaiškino naujai sukurto prizo ir jo pavadinimo prasmę. Pasak jo, apdovanojimas skirtas pagerbti minties laisvę ginančius asmenis, o Europos Parlamentui šią kovą įkūnija Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas. Tas pats galioja ir šiandien, jo šimtmečio metais.“

Parodoje – filmų ištraukos ir originalūs „samizdatai“

Parodos Vilniaus rotušėje pagrindas buvo sukurtas Sacharovo centro Maskvoje, į anglų kalbą medžiagą išvertė Cathy Fitzpatrick, ekspoziciją ženkliai papildė Sacharovo premiją teikiantis Europos parlamentas ir Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras Kaune. Parodą remia Vokietijos ir Norvegijos ambasados.

Parodoje „Andrejus Dmitrevičius Sacharovas – epochos žmogus“ lankytojai pamatys nuotraukas iš Sacharovo gyvenimo, jo ir apie jį išleistas knygas, vietoje veiks ir nedidelis kino teatras, kuriame bus rodomi neilgi filmukai: Josifo Pasternako filmo apie Sacharovą ištraukos, prancūzų žurnalisto Nicolaso Miletičiaus ir ukrainiečių filmų kūrėjos Lesios Charčenko klipas iš disidentų interviu, interviu su Sacharovo anūke Marina Sacharov-Liberman ir keturi filmukai, kuriuos Sacharovo šimtmečiui sukūrė Europos Parlamentas.

Apsilankę Vilniaus rotušėje galės pamatyti ir kelis asmeninius A.Sacharovo daiktus, savilaidžio dar kitaip vadinamo „samizdato“ kūrimo priemones, sužinos, kaip jis buvo gabenamas į Vakarus, pamatys originalius „samizdatus“.

Andrejui Sacharovui skirta paroda Vilniaus rotušėje / J.Petronio nuotr.
Andrejui Sacharovui skirta paroda Vilniaus rotušėje / J.Petronio nuotr.
Andrejui Sacharovui skirta paroda Vilniaus rotušėje / J.Petronio nuotr.
Andrejui Sacharovui skirta paroda Vilniaus rotušėje / J.Petronio nuotr.

Sacharovo reikšmė pripažįstama iki šiol

Už žmogaus laisves Sovietų Sąjungoje kovojusį mokslininką prisimena daugelis.

„Mums Sacharovas buvo moralinė figūra, Sovietų sąjungos sąžinė. Niekas nevadino jo Sacharovu, tik Andrejumi Dmitrevičiumi. Žmogus su tokiu nuostabiu protu ir visomis galimybėmis būti Sovietų sąjungos nomenklatūroje, bet visko atsisakė tik dėl to, kad vadovavosi savo sąžine“, – pastebi Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro direktorius prof. Robertas van Vorenas.

Robertas van Vorenas / J.Petronio nuotr.
Robertas van Vorenas / J.Petronio nuotr.

Publicistas, „The Economist“ bendradarbis Edwardas Lucas teigia: „Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas savo pavyzdžiu parodė, kaip reikia atsispirti pagundai nuleisti rankas. Jo kova leido suprasti, kad ir Rusijos žmonės buvo komunizmo belaisviai. <...> Dėl savo neprilygstamų intelektualinių pasiekimų A.Sacharovas negalėjo būti nurašytas kaip koks hipis ar netikėlis. Jis priešinosi sovietinei melo ir žiaurumo citadelei iš vidaus, iš pačios gerbiamos mokslo įstaigos širdies. Žinoma, KGB būtų galėjusi jį nutildyti, tačiau nebūtų galėjusi jo sugniuždyti, kaip ir nebūtų buvusi pajėgi uždrausti mums juo žavėtis.“

„Sacharovas gynė mus, sovietų politinius kalinius. Visus. Jis kvietė civilizuotą pasaulį siekti visų mūsų, demokratų, nacionalistų, religinių aktyvistų, išlaisvinimo. Už tai jis iš esmės ir buvo be teismo nubaustas. Andrejus Sacharovas buvo šviesus, išmintingas ir labai kuklus žmogus“ – teigia buvęs disidentas Ukrainoje, psichiatras Semionas Gluzmanas.

Gegužę Vilniuje numatytos dvi filmų apie Sacharovą peržiūros, tarptautinė konferencija, kurioje dalyvaus įvairūs mokslininkai ir Sacharovo anūkė bei įdukra, gimtadienio koncertas, kurį surengs pianistas iš Ukrainos Aleksėjus Botvinovas, ir karikatūrų paroda. Visi renginiai išskyrus koncertą yra nemokami, į juos registruotis galima www.sacharovosimtmetis.lt

Renginius organizuoja A.Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras prie VDU.

Naujausi straipsniai