Šiandien, kovo 13 dieną, Vilniaus mažojo teatro aktoriui Mindaugui Capui sukanka 60 metų. Mindaugas Capas – Rimo Tumino mokinys, kartu su režisieriumi ir bendraminčiais aktoriais kūręs jau trisdešimtą sezoną gyvuojantį Vilniaus mažąjį teatrą ir esantis svarbi jo dalis.
Mindaugas Capas savo jubiliejinį vakarą vaidins vieną puikiausių savo vaidmenų – Poco– spektaklyje „Belaukiant Godo“, o po spektaklio jubiliato laukia kolegų siurprizas, susijęs su šio teatro pradžia, spektakliu „Čia nebus mirties“.
Vilniaus mažojo teatro aktoriai Agnė Šataitė, Indrė Patkauskaitė, Daumantas Ciunis, Tomas Stirna, Balys Latėnas, Jonas Braškys ir Kirilas Glušajevas repetuoja ištrauką iš legendinio spektaklio. Tai bus dovana Mindaugui Capui jo jubiliejaus proga. Kartu su spektakliu „Čia nebus mirties“ 1988 m. gimė Vilniaus mažasis teatras, o Mindaugui Capui tuomet buvo 30 metų. Šiandien, praėjus trims dešimtmečiams, vyresnįjį kolegą pasveikins trijų kartų aktoriai, kurių jauniausiems dabar tiek, kiek tada buvo Mindaugui.
Spektaklio „Čia nebus mirties“ atsiradimo laikas sutapo su Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu. Tai buvo unikalus režisieriaus Rimo Tumino darbas – šalis ėjo į laisvę, atsivėrė tremties tema.
Sigitas Račkys į šį spektaklį atnešė tikrą lagaminą, su kuriuo vienas žmogus buvo grįžęs iš tremties. Spektaklyje „vaidino“ ne tik autentiškas lagaminas. Buvo stengiamasi išlaikyti kuo autentiškesnę aprangą, šukuosenas, pirmą kartą aktoriai atliko dainą „Mažam kambarėly ugnelę kuriu“.
Spektaklis pelnė apdovanojimą tarptautiniame Baltijos šalių festivalyje, vėliau jį įvertino norvegai, suomiai, estai... „Kai pradėjom rodyti festivaliuose, aktorius Jonas Braškys sakydavo: ir vėl išlaimėjom. Tai mes išlaimėjom, išlaimėjom ir išlaimėjom su tuo spektakliu. Buvo labai smagu, didelis entuziazmas. Viskas susigėrė į šį spektaklį ir išpulsavo atgal žiūrovui“, – prisimena Inga Burneikaitė.
Galbūt klausydamas spektaklyje skambėjusios dainos Mindaugas Capas prisimins, kai teko vaidinti šį spektaklį keletą dienų po 1990-ųjų sausio 13-osiosios – tąkart režisierius paprašė Lietuvos gynėjams suvaidinti spektaklį nemokamai. Susirinko pilna salė. Pilnos salės rinkosi ir Kanadoje, Čikagoje – žiūrovai stojosi, plojo, verkė. „Buvo gera žinoti, kad jie suprato mūsų žinią“, – šypsosi aktorius Mindaugas Capas, kuris spektaklyje „Čia nebus mirties“ grodavo armonika.
Kovo 13-ąją kolegos jam padovanos emociją, prisiminimus, o juos sustiprins atkurti kostiumai, šukuosenos ir, žinoma, – bendrystė. Be minėto spektaklio, M. Capas sukūrė įsimintinus vaidmenis Rimo Tumino spektakliuose: Antono Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990), Nikolajaus Gogolio „Revizorius“ (2001), Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“ (2002), Čechovo „Trys seserys“ (2005). Taip pat „Motina“ pagal Maksimą Gorkį (rež. Kirilas Glušajevas) ir Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė).
