Ketvirtadienį prasidėjo keturias dienas parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti Vilniaus knygų mugė, šiemet lankytojams atverianti visas erdves, siūlanti daugiau nei 560 renginių ir susitikimų. Mugės pradžią tradiciškai paskelbusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad šimtmečio knygų mugė – dar vienas ženklas, kad esame regiono lyderiai.
„Mugės pavadinimas surištas su Lietuva ir pasauliu, nes jeigu skaitai ir pažįsti Lietuvą, reiškia, skaitai pasaulį, sugebi pažinti Lietuvą kaip pasaulio dalį. Šiandien iškelta galva eisiu per mugę, nes esame regiono lyderiai, europinės reikšmės lyderiai, demonstruojantys savo gebėjimą ne tik kurti knygas, jas spausdinti, bet ir iliustruoti ir visa tai paversti didžiulio masto kultūriniu reiškiniu. Tai kelia pasididžiavimą ir rodo, ką mes sugebame ir dėl ko esame verti didžiuotis savimi“, – sako prezidentė.
Tuo tarpu LR kultūros ministrė pastebi, kad Vilniaus knygų mugė – vienas reikšmingiausių kultūros įvykių Lietuvoje. „Mes puikiai žinome, kad prieš šimtą metų Lietuvą atkūrė būtent kultūros žmonės. Mes žinome, kad literatūra ir gyva kalba užtikrino, jog Lietuva pakiltų naujam gyvenimui. Literatūra palaikė laisvės dvasią priespaudos metais. Todėl neabejoju, kad literatūra, kalba ir kultūra dės pamatus ir ateinančiam Lietuvos šimtmečiui“, – atidarymo kalboje sakė Liana Ruokytė-Jonsson.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius dar kartą patvirtino, kad Vilnius artėjant sostinės 700 gimtadieniui sieks tapti Pasaulio knygų sostine.
„Darome labai konkrečius darbus, kuriame koncepciją, ir tikrai tikiu, kad 2022 m. tapsime Pasaulio knygų sostine, o Vilniaus knygų mugė – jos ašimi“, – žada Vilniaus meras.
Tradiciškai mugėje kasmet apsilanko daugiau kaip 60 tūkst. žmonių, diskusijose ir pokalbiuose susitinka daugelis gyvenimo sričių: čia susipina kultūra, menas, mokslas, švietimas, istorija, verslas, politika, čia iškeliamos ir svarstomos socialinės, kultūros politikos aktualijos.
Mugė pirmą kartą užpildo visas „Litexpo“ erdves, visas 5 ekspozicijų sales su jų galerijomis ir konferencijų salėmis, įskaitant ir tris naujas Pirmųjų rūmų konferencijų erdves.
Atvyksta 53 užsienio svečių delegacija iš 21 pasaulio šalies (Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Slovakija, Čekija, Ukraina, Kanada, JAV, Suomija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Iranas, Švedija, Rusija, Omano sultonatas, Izraelis, Belgija, Gruzija).
Šiemet:
- 370 dalyvių iš 9 pasaulio šalių: Lietuva, Estija, Lenkija, Vokietija, Omano Sultonatas, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Ispanija;
- 38 dalyviai iš užsienio. 3 nacionaliniai stendai – Omano (pristato Omano Sultonato Informacijos ministerija), Baltarusijos (pristato Baltarusijos Informacijos ministerija), Vokietijos (pristato Frankfurto knygų mugė), Ukrainos (pristato Lvovo knygų mugė ir Ukrainos leidėjų forumas);
- 45 nauji dalyviai;
- 564 kultūriniai renginiai: 5 diskusijos Diskusijų klube, 5 Renginiai – renginių cikle „Mūsų šimtmetis. Kalbasi rašytojai“; 12 meno parodų, 11 renginių Oknyga / boOk erdvėje, 17 filmų Knygos kino salėje, 43 renginiai vaikams Vaikų scenoje, 32 renginiai Bibliotekų erdvėje, 60 renginių Kūrybinėje studijoje, 68 renginiai Muzikos salėje;
- 64 Muzikos salės dalyviai;
- 17 renginių erdvių;
- 18.500 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis;
5 ekspozicinės salės: grožinės literatūros (5 salė), vaikų literatūros salė (4 salė); mokslo ir akademinės literatūros/užsienio dalyvių salė (3 salė); Muzikos salė ir Knygos kino salė (1 salė), Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“ ir Bibliotekų erdvė (4 salė), bukinistų ir savilaidos autorių erdvė, , Oknyga/BoOk erdvė (2 salė).