Kas nežino Agathos Christie romano „Žmogžudystė Rytų eksprese“ ir garsiojo ūsuoto jo herojaus Erkiulio Puaro? Tai štai sakoma, kad detektyvas buvo parašytas „Pera Palace“ viešbučio 411 kambaryje, kuris dabar skirtas rašytojos garbei.
Ir tikriausiai tai – ne tik literatūros legenda: Christie buvo nuolatinė „Pera Palace“ viešnia, o ir viešbutis, atidarytas 1892 m., pirmiausia buvo skirtas Rytų ekspreso keleiviams, atvykstantiems iš Europos į Turkijos sostinę, apsigyventi.
Beje, tai ne vienintelė istorija, susijusi su Christie ir „Pera Palace“. Kas įdėmiai skaitė rašytojos biografiją, turėtų prisiminti keistą įvykį, nutikusį 1926 m. gruodžio 3–14 dienomis. Po ginčo su vyru, pulkininku Archibaldu Christie, jauna moteris dingo iš savo namų Berkšyre. Ji atsirado viešbutyje Harogite, kur buvo apsistojusi savo vyro meilužės vardu. Ir nieko neprisiminė nei apie konfliktą (įskaitant faktą, jog sužinojo apie meilužę), nei to, kas nutiko per dvylika dienų. Sakoma, kad ši paslaptis atskleista rašytojos dienoraštyje, saugomame „po raktu“.
1979-aisiais, kai buvo statomas biografinis filmas „Agata“, studija „Warner Bros.“ pakvietė garsią mediumę Tamarą Rand užmegzti ryšio su rašytojos dvasia. Rand, prieš kelerius metus išgarsėjusi kaip aiškiaregė, nuspėjusi pasikėsinimą į tuometinį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą, patarė atplėšti 411 kambario, kuriame paprastai apsistodavo Christie, grindis. Tarp jų ir sienos buvo rastas aprūdijęs raktas, kurį, pasak mediumės, ten buvo paslėpusi pati rašytoja. Tik tai nepadėjo atskleisti Christie dingimo aplinkybių: viešbučio savininkai ir kino studija nesutarė dėl sąlygų, kuriomis jį būtų buvę galima nugabenti į Angliją ir panaudoti pagal paskirtį.
Tai ne vienintelė „Pera Palace“ paslaptis (ne veltui jis pastatytas mieste, esančiame kryžkelėje tarp Europos ir Azijos). Viešbutis visada buvo mėgstama įvairaus plauko ir rango šnipų susitikimo vieta.
Viena garsiausių iš šios kompanijos – legendinė Mata Hari. Tačiau „Pera Palace“ gyveno ir ne tokie romantiški herojai, kaip antai Kimas Philby – dvigubas agentas, neva dirbęs britų žvalgybai, o iš tiesų užverbuotas Sovietų Sąjungos, ir nacių šnipas, albanas Elyesa Bazna, pravarde Ciceronas.
Greta šnipų čia apsistodavo ir garsūs valstybės vyrai: nuo Irano princo Rezos Pahlavi iki Turkijos Respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalio, arba Atatürko. 101 kambaryje, kuriame jis gyvendavo, įrengtas nedidelis muziejus.