Šventės čia pat. Tai laikas būti kartu su šeima, draugais, artimaisiais. Juk taip sakoma, tiesa? Deja, daliai žmonių toks švenčių scenarijus netinka.
Kalėdų rytą pabusti vienam gali būti keista. Niekas neverčia lipti iš lovos, valandos seka viena kitą, o vakaro baigtis tokia pat aiški, kaip ir tai, kad visą dieną galima nenusivilkti pižamos. Jokių įprastų skambučių ir žinučių, laiškų pašto dėžutėje – atrodo, kad jūs neegzistuojate.
Gali prireikti laiko apsiprasti su tokia dienotvarke. Vienatvė alsuoja į nugarą, ir tai patirti nėra lengva. Kalėdos – gražus laikas, tik dažnai jis gerokai gražesnis atvirukuose, filmuose ir televizijos reklamose nei tikrame gyvenime. Kai, rodos, visi – absoliučiai visi – aplinkui mėgaujasi draugija, maistu ir pokalbiais, jūs esate vienas. Nė vienas žmogus nėra sala. Esame sukurti gyventi bendruomenėje, turėti šeimas, draugų, bendrauti, tad kodėl per šventes jaučiamės tarsi vienišos, izoliuotos, pamirštos salos? Sakoma, kad vienatvę patiria kiekvienas žmogus. Vis dėlto kaip alkis priverčia ieškoti maisto, taip vienatvė leidžia suvokti, kad stokojame būtinų dalykų gyvenime, žmogiškojo ryšio, santykių. Išėjus artimajam, nutrūkus ryšiui ar tiesiog greta nelikus savų – brangių – žmonių, nesunku pasijusti tuščiam, nereikalingam, paliktam.
Būti vienam ir liūdėti – kiekvieno teisė. Gyvenime kartais taip nutinka. Bet jeigu turėtumėte jėgų ir noro palikti liūdesio burbulą, vaistų yra. Ir tokių Kalėdų šūkis galėtų būti toks: būti vienam ir vienišam – ne tas pats.
Daugelis iš mūsų – ypač tie, kurie dirba, didžiąją gyvenimo dalį praleidžia apsupti žmonių. Pikti žmonių veidai prekybos centruose gali erzinti, žmonės perpildytuose autobusuose – būti nepakenčiami, o akimirkos, kai norite pabūti patys su savimi, bet esate priversti laiką leisti su žmonėmis, – vesti iš proto. Tad praleisti Kalėdų dieną vienam gali būti atostogos, kurių nenusipirksite už jokius pinigus. Viskas priklauso nuo požiūrio.
Ką galėtumėte nuveikti? Galimybių – daugybė, tereikia susitarti su savimi, ko norėtumėte. Kad ir priimti atsivėrusią tuštumą: klaidžioti ištuštėjusiomis gatvėmis, būti vienintelis žmogus vienintelėje tą dieną dirbančioje parduotuvėje, tvarkyti reikalus ar nudirbti darbus, kuriuos atidėliojote. Klausytis radijo, žiūrėti „Vieną namuose“, išsivirti kakavos ir perskaityti bent vieną knygą iš tos krūvos, kurios, per darbus ir kitas veiklas, niekaip neįstengdavote pajudinti.
Jei per Kalėdas jaučiatės vienišas ir nusiminęs, užuot pasidavęs savigailai ir vienatvės jausmui (dėl kurių pasijusite tik dar vienišesnis), įkalbėkite save išeiti į žmones. Pasidažykite lūpas, pasipuoškite, pasiriškite kaklaraištį – juk šventės, o tai, kaip atrodote, turi didelės įtakos savijautai. Nesvarbu, kur beišsiruoštumėte: pas tokį pat vienišą kaimyną, į kolegų vakarėlį ar tiesiog į kavinę miesto centre, turėsite galimybę – bent jau teoriškai, net jei ir nesinorės bendrauti – būti ne vienas. O jauki, šilta aplinka ir (juk visaip pasitaiko) užsimezgęs pokalbis daro stebuklus.
Gydykite savo vienatvę džiugindami kitus. Nupirkite ar paruoškite simbolinę dovanėlę – nesvarbu, kad greta nėra artimųjų.
Nė vienos Kalėdos neapsieina be dovanų. Juk dovanoti – tai prisiminti žmones, galvoti apie juos. Ne veltui sakoma: norite būti laimingas – paverskite kitą laimingu. Gydykite savo vienatvę džiugindami kitus. Nupirkite ar paruoškite simbolinę dovanėlę – nesvarbu, kad greta nėra artimųjų. Pradžiuginkite kolegą, namo sargą, su kuriuo kasryt pasisveikinate, taksi vairuotoją, mielą kaimynę – tuos žmones, kurie vienaip ar kitaip atsirado jūsų gyvenime.
Jeigu visgi nutiktų taip, kad greta nebūtų žmonių, su kuriais galėtumėte persimesti žodeliu, pamėginkite savanoriauti. Per Kalėdas vyksta nemažai labdaros renginių, kuriuos rengia įvairios organizacijos, skirtų padėti skurdžiai gyvenantiems, ligotiems žmonėms. Pasirinkite vieną jų ir įsiliekite į jo veiklą. Šitaip turėsite galimybę pažvelgti į laimę iš perspektyvos – juk padėti ir pradžiuginti yra milžiniškas džiaugsmas. O padėdami įgysite vidinės stiprybės ištverti ir savas negandas.
Greičiausiai nėra kitos tokios dienos metuose, kada vienišas žmogus gali pasijusti dar vienišesnis. Žvelgdami pro langą į gatvę skubančius žmones, po Kalėdų medeliu dėdami dovaną, kurią nusipirkote sau, suvokiate, kad dalykai, kurių jums labiausiai reikia, negali būti perkami ar randami po eglute Kalėdų rytą. Nesunku įsileisti minčių apie tai, ko neturite per šias šventes. Nėra su kuo puošti eglutės, apsikabinti, pasibučiuoti...
Vienatvė ir liūdesys dažnai kyla iš jūsų minčių. Kai susitelkiate į tai, ko neturite, užuot galvoję, ką turite, jaučiatės nelaimingi, neįvertinti, apleisti. Per šias šventes įsileiskite pozityvesnių minčių. Būkite dėkingi už galimybes, kurių suteikė šie metai, kad ir kokie jie atrodė sunkūs. Greičiausiai negatyvias mintis paversti pozityviomis nebus labai paprasta, tačiau pradėję pamažu suprasite, kad jūsų gyvenimas nėra toks blogas, kaip galvojate.