Rugpjūčio 23 dieną muzikantui, kūrėjui, daugelio plazdančių širdžių įkvėpėjui Andriui Mamontovui sueina 50 metų. Apie Andriaus indėlį į Lietuvos muziką, jo atsidavimą šaliai ir šį kartą...Draugystę.
Rytis Zemkauskas: „Man atrodo, kad nemažai daliai žilstančių Lietuvos berniukų ir mergaičių jis sugeba likti tuo, kuo buvo kai mes dar nešiojome disko stiliaus šukuosenas ir šokdavome pasikabinę veidrodinį rutulį. Vyresniuoju broliu tarp bendraamžių. Jo niekada nemačiau ten, kur duoda pigiai. Jis geba rašyti nuostabias dainas minioms, o pats eiti savo kalnų takais. Ir todėl, kai jis gieda Lietuvos himną, prisijungti nori kiekvienas. Gero tau išminties amžiaus, Andriau. Kai tu esi, man čia ramiau."
Beata Tiškevič: „Andriau, tavo muzika man teikė stiprybės, kai blaškiausi paauglystėj. Tavo koncertuose klykiau iš laimės. Kartais įlupusi degtinės. Užaugus buvo gera su tavim susipažinti, mokytis iš tavęs, įsikvėpti. Man atrodo, kad tu nesi žmogus, o ateivis. Ačiū, kad pasirinkai šią žemę. Esi labai reikalingas.“
Monika Vaičiulytė: „Kai esi paauglys – gyventi vadovaujantis Foje tekstais nėra sunku. Išties gali klausyti širdies balso, gali ieškoti nesibaigiančios meilės, gali nepasiduoti visuomenės dogmoms. Užaugus tampa velniškai sunku atrasti tos stiprybės vis dar girdėti širdį, vis dar vadovautis vidine tiesa, svajoti. Džiaugiuosi, kad esu tokia. Man atrodo, kad visa Andriaus kūryba yra apie neužaugantį, maištingą, bet be proto nuoširdų ir jautrų vaiką kiekviename iš mūsų. Kol aš tą nepažabotą vaiką savy turiu – tol man ramu. Vadinasi, užaugau su teisingu įkvėpėju. O Andriui linkiu to, ko mums visiems labai trūksta – laiko. Į koncertą ateisiu mėlynais plaukais. Viešai pasižadu.“
Vytaras Radzevičius: „Kažkada su Martynu tau palikome mažą užrašą Honkonge ant vieno namo sienos. Greičiausiai jis nebeišliko, o aš neatsimenu, ką mes parašėme. Greičiausiai „Punks not dead!“. Bet svarbiau tai, kad ir tu, ir mes keliaujame pasaulyje ir laike, kuriuose, kai tu gimei, mūsų kartai nebuvo vietos. Visgi maištas nurovė pilkus stogus, o tu buvai ir esi didelė to dalis. Tepriminsiu tavo žodžius – laikas naujai pankų revoliucijai! Ar ne? Su gimtadieniu, Andriau!“
Monika Linkytė: „Norėčiau padėkoti už tą meilę muzikai ir Lietuvai. Ir palinkėti, kad neišblėstų drąsa atrasti naujus dalykus ir žmones, kurių pasauliuose gera būti.“
Martynas Starkus: „Andriaus muzika buvo labai svarbi mūsų kartos pašėlusios jaunystės laikotarpiu. Jie buvo didžiausios žvaigždės. Nediskutuotinai. Tačiau populiarumo ir dainų ilgaamžiškumo tikrasis įrodymas yra tuomet, kai tavo kūrybos klauso ir vėliau, kiti, nauji jauni. O taip yra su Mamontovo muzika. Reiškia, tai nebuvo tik ano laiko mada. Man malonu, kad galiu Andrių vadinti savo bičiuliu. Aišku, jau daugybė metų praėjo, nuo to laiko, kai radijuje pasiurbčiodavome iš jo blizgančios gertuvės konjaką. Gero turėdavo. Ir jei jis tik vėl pasijus pasiruošęs – aš mielai prisijungčiau, bus ką prisiminti!
Igoris Kofas: „Mano nuoširdžiausi sveikinimai Andriui! Augau su Andriaus ir Foje dainoms, jo dainos ir dainavimo maniera padarė įtaką mano pirmoms dainoms lietuvių kalba, per Foje dainas pamilau kalbos skambesį populiariojoje muzikoje, esu labai dėkingas už įkvėpimą ir dar daug, daug už ką. Džiaugiuosi, kad jį pažįstu ir kad gimėme tą pačią dieną, daugiau nei 20 metų šią dieną apsikeičiame sveikinimais ir dabar linkiu dar daug gražių dainų, šviesos, meilės ir nesibaigiančių ovacijų!“
Saulius Urbonavičius-Samas: „Laikas eina, viskas pasaulyje keičiasi neatpažįstamai. Bet viena, kas stabilu – tai tavo balsas, bičiuli. Kurio su niekuo nesumaišysi. Būk sveikas ir skambėk!!!“
Agnė Grudytė: „Andriau, kad paroje užtektų laiko ir miegui, ir kūrybai, ir šeimai, ir sau. Ramybei ir kelionėms.“
Erica Jennings: „Andrius has always been a good friend and colleague from when we first collaborated on his song „Nieko Panašaus“ when we were just teenagers. I wish him many more years of inspiration, journeys, discoveries, love and laughter.“
Rimas Šapauskas: „Andriui esu dėkingas už esminius posūkius mano muzikiniame gyvenime. Už parodytas grupes, duotus persirašyti albumus, pokalbius, bevaikštant iš ir į Antakalnį seniau. Ir už dabartines diskusijas taip pat. Linkiu gerų atradimų ieškojimuose.“
Saulius Prūsaitis: „Wow, Andriau. Tu nesenas. Tu visada išliksi jaunas. Tokia būtų pirmoji mano įžvalga. Aš labai džiaugiuosi, kad vaikystėje, būdamas koncerte ir gavęs autografą ant degtukų dėžutės, vėliau buvau apdovanotas likimo su tavimi susipažinti, kartu dirbti ir, manau, draugauti su tavimi iki pačios dienos. Juokingiausias įvykis, Andriau... Ir aš jaučiu, kad tu dėl to mane šiek tiek myli. Vieną kartą, prieš tavo koncertą Palangoje, „Vandenyje“, mes susirašėme ir aš atsivežiau gitarą, repetavome tavo kambaryje ir išgėrėme po mažą buteliuką alkoholinio gėrimo iš mini baro. Nors tu negeri – man tai buvo gražiausias mūsų įvykis, cha, cha.
Visą laiką tavimi žavėjausi, visą laiką tavimi žavėsiuosi, tu esi apdovanotas gamtos, Dievo, nesvarbu. Kurti muziką. Tai įkvepia. Pagausiu, eisim valgyti vegetariškų dalykų. Myliu. Saulius.“
Elena Puidokaitė: „Esu nepaprastai laiminga, kad mums teko paskraidinti ir suvaldyti tas pašėlusias kregždutes, viena jų – išmoko iš Andriaus gražių ir prasmingų dalykų, žodžių, situacijų, sprendimų.. Visuomet būsiu dėkinga už pamokas, patirtį ir vidinę toleranciją... Su gimtadieniu, mano sielos Maestro!!!“
Andrius Užkalnis: „Andriau, kai pradėjai karjerą, tu ir pats nežinojai ir neįsivaizdavai, kiek metų išlaikysi aktualumą. Man atrodo, niekada neįstengei būti besąlygiškai mėgstamas, ir nebijojai nei klysti, nei pasirodyti keistai. Tu esi vienas tų puslapių, iš kurių sudėta Lietuvos marga istorija. Gali didžiuotis, kad esi tas puslapis, kurį daugelis knygos skaitytojų moka mintinai.“
Algis Kriščiūnas: „Yra nuostabių dalykų, kurie išliks su mumis iki pabaigos. Yra atsiminimų, sušildančių kai širdis sužvarbusi. Yra patirčių, pakeičiančių mus ir auginančių. Ačiū tau už visus tuos nepaprastus metus, kai buvome draugais.“
Rima Petrauskytė: „Andrius Mamontovas man neatsiejama nepriklausomos Lietuvos muzikos istorijos dalis. Tarp Andriaus ir muzikos istorijos netgi dėčiau lygybės ženklą. Toks jausmas, kad šis žmogus visada „buvo šalia" savo kūryba, idėjomis, muzika, darbais... ir viskas, ko jis imasi, man tai atrodo persmelkta laisvės... saviraiškos laisvės, laisvės mąstyti, laisvės būti savimi, laisvės rinktis... noriu palinkėti ir toliau skleisti laisvės gūsius.“
Beata Nicholson: „Tai, ką Andrius per mano laidą pasakė apie amžių yra tiesa ir esu įsitikinusi, kad 50-metis yra naujas 40-metis, o 40-metis – naujas 30-metis. Kai tau sueina 30-imt, tik tada jautiesi suaugęs."
