Pavasariui mažais žingsniais ateinant į Lietuvą, kovo 21 dieną 35-ąjį gimtadienį mini muzikantas, aktorius, režisierius ir TV laidų vedėjas Vidas Bareikis. Vienas populiariausių šių dienų atlikėjų sako, kad netikėta pauzė į jo gyvenimą atėjo pačiu laiku. „Tiesiog šį naują etapą priimu su atvira širdimi“, – Žmonės.lt teigia jis.
Vidai, kokie jūsų, kaip aktoriaus, režisieriaus ir muzikanto kriterijai, kad ryžtumėtės išbandyti savo jėgas viename ar kitame projekte? Kas pirmiausia turi patraukti dėmesį?
Pirmiausia, tai turi būti pati projekto misija bei mintis. Atsižvelgiu į tai, kam jis yra rengiamas ir ką tuo projektu norima pasakyti. Man rūpi ir komanda, su kuria teks dirbti. Visuomet svarbu, ar imantis naujo iššūkio bus erdvės tobulėjimui, koks bus atlygis. Ir čia, nesusipainiokite, kalbu tikrai ne vien apie finansus.
Kriterijus, kuriuo dažnai vadovaujuosi, pasinerdamas į vieną ar kitą veiklą, yra nuojauta
Be galo geras kriterijus, kuriuo dažnai vadovaujuosi, pasinerdamas į vieną ar kitą veiklą, yra nuojauta. Ji – niekada nemeluoja. Ir galiausiai – visuomet preliminariai pagalvoju, ar ten, kur dalyvausiu, man pačiam bus smagu ir gera.
Dažnai pats ieškote iššūkių?
Tikrai jų neieškau, jie tiesiog kartais iškyla. Kiekviena diena yra kupina iššūkių, jei įsižiūrėsi į ją ir būsi dėmesingas bei jautrus kiekvienam žingsniui. Dažniausiai nieko ieškoti nereikia, Nelaikau lipimo į eketę didesniu iššūkiu nei gebėjimo pasirūpinti savo augintiniu ar išplauti indus. Va, čia tai kartais tikrai būna iššūkis, padaryti tai sąžiningai ir atsakingai.
Sutiktumėte su teiginiu, kad su patirtimi drauge atkeliauja ir ramybė? Dabar jums paprasčiau priimti pasiūlymus dalyvauti projektuose, mažiau jaudinatės scenoje, vesdamas laidas televizijoje?
Nesutikčiau. Nebūtinai toji ramybė ateina koja kojon su patirtimi. Kartais nutinka taip, jog likimas pateikia naujų išgyvenimų, o ramybės juose nerasi. Ta būsena, apie kurią čia kalbame, atkeliauja su mažesniu galvojimu apie save ir didesniu susitelkimu į aplinką.
Tada suvoki – esi tik dėl kitų, jog padėtum ar bent jau netrukdytum jiems. Imi mažiau galvoti apie visas neramybes, dažniausiai susijusias su per dideliu susireikšminimu ar savęs iškėlimu aukščiau kitų. Iš tikrųjų, jei tavęs nebūtų – niekas nesugriūtų. Visas šitas „serialas” yra ne apie tave, o apie tobulai gražią kaitą gamtoje, visatoje, prie kurios turi akimirkai prisidėti.
O dėl projektų, scenos ir laidų vedimo, tai taip – kuo toliau, tuo man darosi ramiau.
Yra dalykų, kurių nė už ką nesutiktumėte išbandyti?
Priklauso nuo aplinkybių. Išbandyti gali daug ką, tik klausimas, ar reikia?
Sunkiau jums palaikyti puikią fizinę formą ar pasirengti projektui, spektakliui?
Ir tai, ir tai yra sunku, jei nori padaryti viską maksimaliai gerai. Kita vertus, tiek sportas, tiek įvairiausi spektakliai ar koncertai – mano gyvenimo būdas, pasirinkimas. Todėl viskas teikia daugiau malonumo nei kančios.
Kas per pastaruosius metus labiausiai žadino kūrybiškumą, iš kur sėmėtės energijos? Ar Vidas Bareikis kada nors pailsta?
Labiausiai mane žadino noras padovanoti aplinkiniams žmonėms savo kūrybos dovanų, tai vienas iš nedaugelio vertingų dalykų, kuriuos moku ir galiu kitiems duoti. Energijos semiuosi iš meilės, pažinimo troškimo, miego, streso vengimo, maisto, judėjimo. Taip, kartais pavargstu. Realiai – kiekvieną vakarą jaučiuosi toks.
Energijos semiuosi iš meilės, pažinimo troškimo, miego, streso vengimo, maisto, judėjimo
Esate vienas populiariausių Lietuvos muzikos atlikėjų. Visuomet su gerbėjais šėldavote savo koncertuose. Kaip per šiuo metus sekėsi susigyventi su mintimis, kad galbūt greitu metu į minią žiūrovų taip, kaip anksčiau, šokti nepavyks?
Džiaugiuosi dėl to, nes pernai jau buvau pavargęs nuo to „šokinėjimo”. Pats aplink save susikūriau tokią situaciją, jog tapau visų klausytojų draugu. Tai kainuoja labai daug jėgų. Juk atsakingai būti draugu vienam žmogui jau reikalauja begalės energijos, o ką kalbėti apie kelis, keliolika ar dar daugiau žmonių, su kuriais šėlsti. Tai tikrai džiaugiuosi pokyčiais, pauze. Tiesiog ateina naujas gyvenimo etapas ir su atvira širdimi jį priimu.
Vieni specialiai įsijaučia į tam tikrus profesinio gyvenimo vaidmenis. Jūs tokių turite?
Kartais sunku sutarti su savo vidiniu režisieriumi. Jis nori viską kontroliuoti, rūpinasi įvairiomis smulkmenomis ir bando „režisuoti“ savo bei aplinkinių gyvenimus. Stengiuosi išmokti išlikti ramiu, besimėgaujančiu gyvenimu „žiūrovu“, be nusistatymų ar grandiozinių planų.
Kartais sunku sutarti su savo vidiniu režisieriumi
Atrodo, kad išgyvenate auksinį laiką – sukūrėte tvirtus santykius su drauge Indre Stonkuviene, pasiekimų profesiniame kelyje netrūksta. Išlaukėte savo valandos, ar vis dėlto daug ir sunkiai dėl viso to, ką turite, dirbote?
Nemanau, kad išvis yra tokia valanda, kurios tu išlauki ar vertėtų jos išlaukti. Juk viskas vyksta „čia ir dabar”, nieko kito apskritai nėra. Kaip sakoma: kas buvo – tas pražuvo. O kas dar bus? Gali nebūti nieko. Tai kam prisiplanuoti ir „išlaukinėti”? Būni „čia ir dabar“ bei džiaugiesi tuo. O kad dirbau – tai faktas, kad dirbau, bet tiek, kiek jaučiau noro. Ar tai daug? Čia jau kaip pažiūrėsi... vieniems daug, antriems būtent tiek, kiek reikia, o tretiems – per mažai.
Sakoma, kad meilę suradusios moterys pražysta, o kaip būna su vyrais? Jaučiate, kad jūsų asmenybė labiau atsiskleidė?
Vyrai, kurie myli ir yra mylimi, tikrai yra labai laimingi. Ir nieko čia banalaus. Taip būna. Matau tai aplinkiniuose vyruose ir jaučiu savyje. O dėl atsiskleidimo, tai nelabai buvau ir užsisklendęs.
Prieš dešimt metų labiausiai bijojau mirties
Ko labiausiai bijojote prieš dešimt metų ir ar šiandien jūs kažko bijote?
Prieš dešimt metų labiausiai bijojau mirties. O šiandien irgi kažko dar bijau, bet jau mažiau.
Minite 35-ąjį gimtadienį, koks didžiausias jūsų neslaptas noras?
Kad būtų laimingi mano artimieji.
Vidas Bareikis gimtadienio proga dalijasi savo kūrybos daina:
