Šeštadienį Lietuvoje iškilmingai, tačiau neprasilenkiant su Prancūzijai derančia elegancija, paminėta nacionalinė Bastilijos paėmimo diena. Susirinkusi tarptautinė verslo, politikos ir kultūros pasaulio grietinėlė klausėsi ambasadorės Maryse Berniau sveikinimo kalbos, vaišinosi stalu nusidriekusiomis gėrybėmis. Šventės nepraleido ir Lietuvos „Kino pavasario“ organizatorė Vida Ramaškienė.
Portalui Žmonės.lt žinoma kino gurmanė pasakojo, kad Prancūzijos įtaka Lietuvos kultūrai – neišmatuojama. V.Ramaškienė patikino, kad ją labiausiai žavi pačios šalies požiūris į kultūros vertybes.
„Prancūzija kinui ir menui turi ypatingos įtakos. Šios šalies kinas yra visos Europos priekyje, kaip atsvara holivudinei produkcijai ir masiniam vartojimui. Prancūzų elegancija, aktoriai, režisieriai ir vynas, neatsiejamas nuo kino atributas, sukuria gerą aurą. Jau daug metų mes bendraujame su kino profesionalais iš Prancūzijos ir jie sako, kad nepaisant valdžioje esančios partijos – kairiųjų ar dešiniųjų – kinu visuomet bus pasirūpinta. Lietuviams reikėtų tik pasvajoti apie tokią poziciją“, – užsidegusi kalbėjo V.Ramaškienė.
Moteris pripažino, kad ši romantiška ir aistringa šalis jai pačiai turėjo daug įtakos: „Turėčiau pasakyti, kad tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris", kurio sumanytojas pirmasis Prancūzijos kultūros atašė Frederico Jugeau, turėjo įtakos ir daugiau renginių, vykusių Lietuvoje. Viską, ką turiu, ką padariau per 20 metų kine – prancūzų įtaka“, – šlovino šalies kultūrinį paveldą ji.
„Prancūzija daug lėmė Lietuvos kultūrai plačiąja prasme. Pradžioje su kino festivalio kūrimu. O štai dabar, jau kitais metais, mes bendradarbiausime su prancūzų organizacija „uniFrance“, kuri rūpinasi prancūzų kino ir kultūros institutais užsienio valstybėse. Pagrindinis festivalio partneris bus Prancūzija. Šiaip iš Prancūzijos kilę daugelis puikių dalykų – kinas, mada, kvepalai, skanus vynas ir maistas. Jie patys skiria ypatingą dėmesį šiems dalykams ir tai mane žavi“, – pokalbį baigė pašnekovė.
Trumpa istorija
Bastilija (pranc. Bastille Saint-Antoine) – Paryžiaus tvirtovė su aštuoniais bokštais ir 30 m aukščio sienomis. Pastatyta 1370–1382 metais saugoti šiaurinėms Paryžiaus sienoms. Nuo XV amžiaus joje kalinti kaliniai. XVI amžiuje Bastilija iš tvirtovės virto kalėjimu, kur nuo Liudviko XIV valdymo laikotarpio buvo kalinami politiniai kaliniai. 17–18 amžiuje ji simbolizavo tironiją ir absoliutizmą. 1789 metais liepos 14 dieną ji buvo užimta, o septyni joje kalėję kaliniai – paleisti. Tų pačių metų rudenį tvirtovė buvo nugriauta, o jos akmenys buvo panaudoti Santarvės tilto, esančio Paryžiuje, statybai.