Bėgant paskutinėms šios vasaros akimirkoms atlikėja Viktorija Rupeikytė-Victoria dovanoja savo klausytojams gaivumu alsuojančią, lyrišką dainą. Bene po metų pertraukos pristatomame kūrinyje slypi ypatinga žinutė tiems, kurie bijo pokyčių, valdomi kaip marionetės pasikliauja tik kitų žmonių nuomone. Mergina kviečia pajausti širdimi, įsiklausyti ir nesibaiminant bei nesižvalgant atgal nutraukti tokius ryšius.
V.Rupeikytės-Victorios gyvenimas vos per metus apsivertė aukštyn kojomis. Kurį laiką Vilniuje gyvenusi atlikėja nusprendė, kad vis dėlto jos širdis – Klaipėdoje, todėl darbą su garsiais prodiuseriais ir sostinės šurmulį dar visai neseniai ji iškeitė į ramybę ir akimirkas pajūryje, rašoma pranešime spaudai.
„Dirbau su svajonių komanda, tačiau supratau, kad aš to visai nenoriu. Jaučiau aplinkinių spaudimą, kalbas, jei esi dainininkė – turi koncertuoti, būti populiari. Greitai nuo to pavargau, galvojau, kodėl taip yra, atrodydavo, kad nepritampu scenoje. Kai gyvenau Vilniuje, pajaučiau, jog mano tikslas nėra vaikytis populiarumo ir žinomumo, noriu visą save atiduoti kūrybai, darbui prie pianino. Todėl užbaigusi visas veiklas sostinėje grįžau į Klaipėdą. Dabar, kai nėra koncertų, nejaučiu nerimo dėl jų, esu visiškai atsidavusi dainų kūrimui sau ir kitiems atlikėjams“, – sako V.Rupeikytė-Victoria.
Dabar iš pajūrio kilusi atlikėja teigia galinti paneigti ir dažnai girdimą stereotipą, kad dainų rašymui reikia įkvėpimo. Pastarasis, anot jos, kūriniui tarsi suteikia tam tikro aromato prieskonį, tačiau kiekvienam autoriui svarbi disciplina, kurios laikosi ir pati dainininkė. Tiesa, nors V. Rupeikytė-Victoria teigia, jog yra dar labai jauna, savo gyvenimo patirtį ji jau gali palyginti su vyresnio žmogaus, o tai atsispindi ir dainose, tampa įkvėpimu.
„Daug ką duoda aplinka, žmonės, su kuriais bendrauji. Nesame geležiniai, mūsų emocijos tūno kažkur pasąmonėje. Kai pradedu kurti, jas išreiškiu, matau kylančius vaizdus, leidžiu sau kartu su jais nusikelti į įvairias vietas. Turiu labai lakią vaizduotę, galbūt dėl to man labai lengva rašyti“, – šypsosi V.Rupeikytė-Victoria.
Naujausioje atlikėjos dainoje „Pas tave“ jos gerbėjai galės įsijausti į ieškančio ir savo kelio nerandančio žmogaus istoriją. Anot V. Rupeikytės-Victorios, dažniausiai tokie individai šypsosi, būna linksmi, niekada nepasako, kad jiems yra blogai, tačiau ieško, pas ką galėtų rasti saugų prieglobstį, nusiraminti.
„Tokią žinutę atskleidžia ir vaizdo klipe įamžinti įvairūs simboliai, pavyzdžiui, jame galima išvysti mano rankas juosiančias virves, kurias, kaip ir marionetę, galima valdyti. Manau, kad daug žmonių nori savo gyvenime kažką keisti, bet to nedaro, nes laikosi kitų nuomonės. O veidrodis atspindi mūsų vidinius pokalbius su savimi. Mes ieškome atsakymų, klausdami savęs juos randame, bet dažniausiai nieko nedarome. Vis dėlto galiausiai sukaupiame jėgas ir išsilaisviname nuo tokių ryšių, atrandame vidinę laisvę, nieko nebijome ir vadovaudamiesi širdies balso priimame sprendimus“, – sako V.Rupeikytė-Victoria.
Itin prasminga ne tik naujos dainos „Pas tave“ idėja, bet reikšmingas jos vaizdo klipas, kuris buvo filmuotas Klaipėdoje, Ignalinoje bei Šilutės rajone. Tiesa, pati atlikėja atvirauja, kad įamžinant akimirkas teko susidurti su ne vienu gamtos mestu iššūkiu.
„Pamenu, atsikeldavau 2 val. ryto, nueidavau į balkoną, pažiūrėdavau, ar geras oras, ar nėra debesų. Tą dieną, kai filmavome, pasidariau makiažą, nuvažiavome į filmavimo vietą, matėme, kad ateina juodi debesys, pradėjo lyti, vėl laukėme, kol nustos. Tokie permainingi orai neleido džiaugtis procesu. Filmavome ir dar kelis epizodus ežere. Turėjo būti labai šiltas oras, bet atšalto. Vandenyje plūduriavau, išbuvau 15 min., kol supratau, kad tarsi nebekvėpuoju, prasidėjo panikos priepuolis. Išbėgau iš vandens, pajaučiau, jog svaigsta galva. Vis dėlto pavyko įamžinti labai gražius kadrus ežeruose, juose atsispindintis vaizdas tiesiog užburia“, – šypsosi V.Rupeikytė-Victoria.
Už visas šias nuostabias akimirkas, kurios yra įamžintos, V.Rupeikytė-Victoria dėkoja fotografei Gitanai Simutienei, režisierei Brigitai Musteikytei, videografui Mantui Lužai, floristei „GelesPasAiste.lt“„Trys Pelėdos“, „Trainiskis.lt“ bei savo antrajai pusei – Mariui, kuris pirmasis ir išgirsta visas atlikėjos dainas, jas įvertina.
„Kai jų kas nors klauso, atrodo, kad girdi mano sielą. Labai mažai komunikuoju, bet per dainas išreiškiu visas giliai susikaupusias emocijas. Dažniausiai savo kūrinius iš pradžių leidžiu įvertinti savo draugui. Tiesa, padainuoju gal tik iš trečio karto, nes iš jaudulio virpa balsas“, – juokdamasi pasakoja dainininkė.
O toliau žinoma mergina sako besistengsianti plaukti pasroviui, gyventi taip, kaip jai patinka – ramiai, be didelių koncertų. Nors mintyse jau kirba idėjos apie akustinį renginį, V.Rupeikytė-Victoria teigia, kad kol kas nori atsiduoti tik kūrybai.
„Dažniausiai koncertuodavau klubuose, kuriuose grodavo trankią muziką. Pavargdavau nuo to, todėl dabar noriu viską daryti iš širdies, ramiai“, – šypsosi atlikėja.