Vestuvinių suknelių kūrėja Aida Kapočiūtė nuo mažens žinojo, kad bus mados dizainerė. Karjerą pradėjusi vos 16-ikos, šiandien ji džiaugiasi sėkme, kasmet pristatomomis naujomis kolekcijomis ir būriu klienčių. Tačiau kūrėja neslepia, pradžia atnešė iššūkių, o kai kuriuos ji dar ir šiandien mokosi įveikti.
„Į vestuvinių suknelių sritį mane pastūmėjo turbūt pats likimas. Baigusi dizaino studijas, viską tarsi atidaviau jam į rankas: arba randu darbą čia, arba išvykstu į užsienį. Vienintelis darbo skelbimas tuomet buvo vestuvinių suknelių nuomos salone, – pasakoja A. Kapočiūtė. – Dirbdama ten supratau, kiek daug užsienio gamintojų suknelėse noriu pakeisti. Galiausiai viena klientė paklausė, ar negaliu imti ir tiesiog pasiūti jai suknelę? Galiu, juk siūti moku.. Taip viskas ir prasidėjo“.
Edukaciniame verslumo projekte „Verslas iš arti“ vestuvinių suknelių dizainerė atvirai pasakoja savo verslo istoriją. Neaplenkiama ir iššūkių tema. Kokie jie pasitaikė A. Kapočiūtės kelyje?
1. Patalpų radimas. Dizainerės suknelių salonas įsikūręs Vilniaus centre, tačiau patalpų paieška nebuvo lengva. Rasti tinkamas patalpas miesto centre – jau iššūkis, bet dar didesniu iššūkiu tapo dizainerės amžius. „Patyrę solidaus amžiaus verslininkai prieš 20-etę ką tik karjerą pradėjusią dizainerę – turbūt nekyla klausimų, kuris variantas nuomotojui atrodo patikimesnis? Patalpas laimėjau tik pažadu, kad jas nuomuosiu visą gyvenimą. Man jos labai patinka, be to, visai šalia mano namų“, – patirtimi dalijasi A. Kapočiūtė.
2. Darbuotojų paieška. Vestuvinė mada daugeliui siuvėjų atrodo kaip didelis iššūkis: balta spalva lengvai susitepa, naudojami brangesni nei kasdienių drabužių audiniai – visa tai reikalauja papildomos atsakomybės. Pasak dizainerės, į įprastus skelbimus niekas neatsiliepdavo. Teko gudrauti – skelbime kvietė siūti lengvus moteriškus drabužius, sukneles. Skelbimas suveikė per valandą. Žinoma, atėjus į saloną ne visos siuvėjos tęsdavo pokalbį. Laimei, šiandien dizainerės komanda užtikrintai plečiasi.
3. Laiko planavimas. Vestuvinių suknelių versle vėlavimas yra tabu, todėl darbas turi būti griežtai sustyguotas. Be to, kūrybiniam įkvėpimui itin svarbus darbo – poilsio balansas. Dizainerės teigimu, planavime labiausiai gelbėja tai, kad ji pati išmano kiekvieną suknelės siuvimo procesą, žino, kas kada turi būti padaryta, yra atidirbusi modelį – kokius žingsnius turi praeiti kiekviena nuotaka. Tad darbo planavimas ir delegavimas siuvėjoms nėra toks sudėtingas. Kiek sunkiau su laiko sau radimu: „Pradžioje darbas buvo virtęs namais. Dabar turiu taisyklę – bent vieną dvi dienas per savaitę nedirbu. Sunku, bet kiekvienais metais tobulėju“.
4. Finansų valdymas. Jauniems verslininkams finansų tvarkymas neretai tampa iššūkiu. A. Kapočiūtė pataria, svarbiausia turėti tikslą. „Mano tikslas – pirmiausia, padengti darbuotojų atlyginimus bei mokesčius, antra, uždirbti pelno naujų kolekcijų kūrimui. Kol kas man tai sekasi. O to paslaptis – kruopštus skaičiavimas kiekviename žingsnyje – nuo planavimo iki realizavimo. Dar nepradėjus kurti kolekcijos, aš jau žinau, kiek pinigų galėsiu jai skirti”.
5. Nuolatinis bendravimas su klientėmis. Dizainerė juokauja, kad jos kelyje nėra pasitaikiusių „nuotakų siaubūnių“. „Su kiekviena stengiuosi atrasti asmeninį ryšį, nuoširdžiai bendrauti, pamatyti, kokia nuotaka yra iš tiesų – ne draugių nuomonė ar svajonių paveikslas yra svarbiausias. Svarbiausia, kad nuotaka gerai jaustųsi, būtų savimi. Visos nuotakos yra skirtingos, jų šventės skirtingos, su kiekviena atrandu vis kažką naujo – jos mane įkvepia. Tai yra didžiausias mano kūrybos variklis“.
A. Kapočiūtė įsitikinusi, nėra nieko, ko neįveiktų tikėjimas savimi ir tuo, ką darai, bei nuoširdus darbas. To ji linki ir visiems pradedantiesiems verslininkams: tikėti savimi ir daug dirbti.