„Esame didžiausi euroentuziastai visoje Europos Sąjungoje, bet ar susimąstėme, kiek europietiška valstybė yra Lietuva ir kiek Europos pamatinių vertybių puoselėjame kiekvienas iš mūsų? – be užuolankų klausia Robertas Dargis. – Dažnai kalbame apie laisvę, nepriklausomybę, bet pamirštame atsakomybę. Nesiimdami atsakomybės už save ir savo aplinką, negalime susikurti viso europinio gėrio.“
Ką Jums reiškia Europos Sąjunga?
Europos Sąjunga pirmiausia man siejasi su vertybėmis, kurias išpažįstame suprasdami savo skirtumus. Turime bendrą pamatą, ant kurio statome savo ateitį. ES – tai mūsų namai, kuriuose jaučiamės saugūs ir sukuriame didžiąją dalį savo ekonomikos – į ES šalis eksportuojama beveik 65 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos.
Kokią temą lietuviai turėtų kelti Europos Parlamente?
Europos Parlamente turime kalbėti apie Europos ateitį – ar turėsime konfederaciją, ar federalizuotą Europą, ar deleguosime ES institucijoms daugiau bendrų darbų, ar ES lygmenyje priimsime tik svarbiausius sprendimus.
Lietuvos žmonės pasigenda informacijos apie tai, kaip jų interesams atstovauja į EP deleguoti atstovai. Jeigu pasiteirautume daugelio partijų sąrašuose esančių kandidatų į EP narius, kokius klausimus jie ketina kelti savo kadencijos metu, iš pusės jų argumentuotų ir išsamių atsakymų neišgirsime. Padėtis keisis tik tada, kai patys žmonės jaus atsakomybę už savo veiksmus, už savo balsą rinkimuose. Deja, partijos į pirmus kandidatų penketukus dažnai rikiuoja asmenis, galinčius sugeneruoti reitingus, taip bandydamos įtikti miniai, vis dar balsuojančiai už žinomus veidus ir vardus, o ne kompetencijas ar tikslus.
Būdamas ES pilietis, kokią naudą pirmiausia jaučiate?
Visa Lietuvos ekonomika, infrastruktūra, viešasis sektorius ir žemės ūkis yra priklausomi nuo ES struktūrinių finansų. 2004 m. Lietuvai stojant į ES, šalies BVP vienam gyventojui siekė vos 49 proc. ES vidurkio. 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78 proc. Judėjimo laisvė – jau pamiršome, ką reiškia stovėti eilėse prie sienos. Kiekvienas žmogus dabar turi laisvę ir teisę be trukdžių siūlyti savo produktus bendrojoje rinkoje – o tai mažas valstybes daro lygiavertėmis.
88 proc. lietuvių mano, kad narystė ES suteikia naudos. Natūraliai kyla klausimai – ar nesame ES finansavimo įkaitai, ar netampame entuziastingais jos rėmėjais tik atsidėkodami už skiriamas dotacijas? Suprantu, kad klausimas, kaip gyvensime po 2020-ųjų, yra svarbus, bet jis bus absoliučiai bereikšmis, jei ir toliau galvosime tik apie pinigus, o ne apie vertybes. Noriu, kad visi kartu sutelktai augintume suvokimą, jog mūsų kelias yra tapti tikrais europiečiais. Net ir stipriausia Europa bei visi jos pinigai neišspręs žmogaus problemų, jeigu jis pats nesijaus atsakingas už save, savo teises, gebėjimus ir sprendimus.
Ką sakote aršiausiems ES kritikams?
Negalima neatsakingai sėti populizmo sėklos mojuojant rankomis ir šaukiant, kad grąžinsime pagoniškus papročius ir nacionalinę valiutą, bet nepagalvojant, kokios ekonominės pasekmės mūsų lauktų. Populizmo pavojumi valstybės politinei sistemai ir ekonomikai turėjome progos įsitikinti jau ne kartą. Nuo 2016 m. beveik visas pasaulio ekonomikas krečia Brexit ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Lietuvos interesas yra stipri Europa. Turime turėti viziją apie savo vietą Europoje ir aiškų siekį, kokią Lietuvą norime užauginti po 10–20 metų.
500 milijonų Europos Sąjungos piliečių interesams atstovaujantis Europos Parlamentas – demokratijos garantas, turintis reikšmingas teisės aktų kūrimo ir biudžeto sudarymo galias. Visose ES šalyse išrinkti europarlamentarai klausosi žmonių bei interesų grupių nuomonių ir jas iškelia į europinį lygmenį. EP išjudina mus, europiečius, jaudinančius klausimus, tokius kaip migracija, darbuotojų teisės, šeimų apsauga, maisto kokybė, klimato kaita, išsilavinimas, žmogaus teisės, sveikatos apsauga, verslo galimybės ir daugybė kitų. Jo priimti teisės aktai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą.