Verslininkas Artūras Mickus: „Australija pakeitė mano gyvenimą“

Artūras Mickus
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-04-30 18:59
Į Sidnėjų Artūras Mickus išvyko prieš daugiau kaip septynerius metus. Lietuvoje verslą plėtojęs vilnietis nutarė išbandyti save kitoje aplinkoje. „Tuo metu mūsų šalyje verslas dar nebuvo atsigavęs po ekonomikos krizės, todėl nusprendžiau laimės paieškoti svetur“, – pradeda pasakoti.

„Svarstydamas, kur vykti, galvojau ir apie Jungtinę Karalystę, ir Norvegiją, ir JAV, tačiau tada kaip tik iš Australijos grįžo mano draugai, kurių teigiami atsiliepimai apie šią šalį palengvino sprendimą. Iš Lietuvos su žmona iškeliavome 2010 m. rugpjūtį. Tuo metu Australijoje nebuvo patikimų įmonių, kurios padėtų lietuviams įsikurti, o ir pačių lietuvių gyveno nedaug, todėl viską reikėjo išsiaiškinti ir pasidaryti patiems – ieškotis būsto, darbo ir t. t.“, – pasakoja A. Mickus.

Klimatas nustebino

Pirmieji dveji metai, pasak pašnekovo, buvo patys sunkiausi, nes reikėjo prisitaikyti ne tik prie pasikeitusios gyvenamosios vietos, bet ir prie visai kitokio klimato. „Labiausiai Australijos orai nustebino vos atvykus. Lietuvoje tais metais buvo labai karštas rugpjūtis, temperatūra siekė 30 laipsnių karščio. Nusileidus Sidnėjuje, mus pasitiko vos 16 laipsnių šiluma ir lietus. Tikroji vasara, kurios tikėjomės vykdami į Australiją, prasidėjo gruodžio pabaigoje ir tęsėsi iki kovo pabaigos. Pasitaikė, kai dienomis termometro stulpelis šoktelėdavo ir iki 46 laipsnių, tad pirmaisiais metais tikrai nebuvo lengva, – prisimena Artūras. – Tačiau jau senokai esu visiškai adaptavęsis, net ir Azijos šalių klimatas neatrodo labai varginantis.

Būtent dėl žiemą vyraujančių giedrų ir karštų orų Kalėdos čia švenčiamos kitaip nei didžiojoje pasaulio dalyje. Daugelis australų didžiąsias metų šventes sutinka su artimaisiais ir draugais pliažuose. Kai kurie juokauja, kad Kalėdas reikėtų perkelti į kurį nors vasaros mėnesį ir vykti švęsti į Mėlynuosius kalnus. Juose šalčiausiu metu temperatūra nukrinta iki 4–5 laipsnių, kartais paspaudžia šaltukas ir būna šiek tiek sniego.“

Kitokia anglų kalba

Sidnėjuje įsikūręs lietuvis suskubo ieškotis darbo, gyvenimo aprašymą anglų kalba išsiuntinėjo įvairioms įmonėms. „Lietuvoje turėjau verslą, vadovavau keliolikai žmonių, todėl pretendavau į gana aukštas pozicijas. Beje, buvau įsitikinęs, kad puikiai moku anglų kalbą ir susikalbėsiu be vargo, bet čia manęs laukė staigmena.

Išsiuntinėjęs gyvenimo aprašymą po kelių dienų sulaukiau skambučio. Atsiliepiau, pasisveikinau, teigiamai atsakiau į klausimą, ar esu Artūras ir Mickus, ir... toliau nesupratau nė vieno žodžio, – pasakoja šypsodamasis. – Iš tiesų australų anglų kalba skiriasi nuo britų ir amerikiečių ne tik tarimu, bet ir sakinių sandara, taip pat yra nemažai sugalvotų visai kitokių žodžių. Šiaurės ir Pietų Australijoje gyvenantys žmonės kalba skirtingais dialektais ir net jiems bendraujant tarpusavyje tenka gerai įtempti ausis. Taigi netrukau suprasti, kad pradžioje teks pasiieškoti paprastesnio darbo.

Įsidarbinau vienoje valymo įmonėje. Iš pradžių dirbau valytoju, vėliau tapau pamainos vadybininku, dar po kurio laiko pats įkūriau valymo bendrovę. Tačiau dabar jau kelerius metus turiu įmonę „Svajonių Australija“, kuri teikia paslaugas lietuviams, ketinantiems vykti į Australiją. Pasirūpiname studijų ir (ar) darbo vizomis, pasitinkame, padedame susirasti gyvenamąją vietą ir darbą. Idėja sukurti būtent tokį verslą kilo prisiminus paties nelengvą pradžią šioje šalyje. Taip pat pasidomėjau, kad kompanijos, užsiimančios būtent tokia veikla, nėra, ir nusprendžiau, kad galiu ir turiu tokią įkurti.

Beje, Australijoje labai lengva įkurti individualią įmonę. Tai užtrunka vos kelias minutes, kol atitinkamoje interneto svetainėje surašai visus reikiamus duomenis: vardą ir pavardę, paso numerį, adresą, telefoną, tapatybę patvirtinančio dokumento duomenis ir pan. Gavęs individualios veiklos numerį gali iškart pradėti dirbti. Jei per metus uždirbi iki 18 200 Australijos dolerių, nereikia mokėti jokių mokesčių.“

Artūras Mickus Australijoje
Artūras Mickus Australijoje
Artūras Mickus Australijoje
Artūras Mickus Australijoje

Pasikeitė gyvenimo būdas

A. Mickus pasakoja, kad daugiau kaip septyneri metai Australijoje kardinaliai pakeitė jo gyvenimą. „Buvau kaip dauguma lietuvių – iš buto iki mašinos ir į darbą, po darbo į mašiną ir namo. Tačiau dabar mano kasdienybė atrodo visai kitaip. Pasyvų laisvalaikio leidimą iškeičiau į bėgiojimą, jogą, crossfit treniruotes, 20–30 km pasivaikščiojimus kalnuotomis vietovėmis ir kt. Pati aplinka čia verčia keistis į gera. Visų pirma labai geras oras, norisi nuolat būti lauke, antra – aplink beveik vien gražūs, sportiški žmonės, todėl ir pačiam norisi pasitempti, – atvirauja pašnekovas. – Pasikeitė net mityba. Gyvenant šilto klimato juostoje visai nesinori lietuviško sunkaus maisto – bulvinių, mėsos patiekalų. Racione atsirado daugybė šviežių vaisių, daržovių. Labai dažnai valgau įvairias salotas. Net pradėjau pats gaminti maistą. Supratau, kad daug maloniau valgyti namuose nei kavinėse, restoranuose, nes tiksliai žinai, kokių ingredientų ir kiek dėta į patiekalą. Tačiau Australijos restoranuose ir kavinėse vis tiek esu dažnas svečias, čia tikrai gera maisto kokybė ir skanūs patiekalai.“

Nuostabi gamta

„Per tuos metus, praleistus Australijoje, apžiūrėjau visą rytinę pakrantę nuo Kernso iki Melburno, daugiau kaip keturis tūkstančius kilometrų. Visiems, kurie nori aplankyti šią šalį, patariu ne keliauti po turistinius objektus ar miestus, bet išbandyti šį vaizdingą maršrutą. Didieji Australijos miestai įkurti vos seniau nei prieš šimtmetį, todėl ypatingų istorinių objektų čia nepamatysite, kur kas vertingiau pažinti laukinę gamtą, kuria australai pagrįstai didžiuojasi.

Rytinėje pakrantėje esantis Haimso (Hyams) paplūdimys Gineso pasaulio rekordų knygoje užregistruotas kaip pats balčiausias. Iš tiesų čia smėlis toks baltas, kad būtina dėvėti saulės akinius, antraip jau po kelių minučių nuo akinamo šviesumo įskausta akys.

Kol dar yra galimybė, būtina pamatyti Didįjį barjerinį rifą. Tai didžiausias koralinis rifas pasaulyje, deja, labai sparčiai nykstantis. Prognozuojama, kad po dvidešimties metų jo tiesiog nebeliks. Dieviško grožio pakrantėse rekomenduoju panardyti ir pasigrožėti ryškiaspalvėmis tropinėmis žuvimis, medūzomis, paplaukioti banglente, pasidžiaugti laisvai plaukiojančiais delfinais.

Taip pat verta apsilankyti nacionaliniuose parkuose, kur galima išvysti kengūras, aligatorius ir kt. įspūdingus gyvūnus, – rekomenduoja lietuvis. – Jei važiuosite per didmiesčius, pastebėsite, kad juose įsikūrusios atskiros kinų, korėjiečių, vietnamiečių dalys. Iš tiesų Australija yra tautų katilas, kurioje įvairiausių tautybių žmonės rado geresnį gyvenimą. Ir tas skirtingas kultūras Sidnėjuje galima pažinti per tradicinį maistą. Na, o patys australai neturi išskirtinės tradicinės virtuvės, labai savitų papročių, tačiau išsiskiria iš kitų draugiškumu, paslaugumu, gerumu. Pamenu, pradžioje atvykus čia pakakdavo mieste ilgiau sutelkti dėmesį į žemėlapį ir jau kažkas teiraujasi, ar gali kuo nors padėti. Gyvendamas čia ir pats pasidariau minkštesnis (šypteli).“

Pati aplinka čia verčia keistis į gera. Visų pirma labai geras oras, norisi nuolat būti lauke, antra – aplink beveik vien gražūs, sportiški žmonės, todėl ir pačiam norisi pasitempti.

Apie kainas

A. Mickus Sidnėjuje gyvena nuomojamame bute. Pašnekovas atskleidžia, kad nekilnojamojo būsto kainos Australijoje gerokai kandžiojasi. „Gyvendamas viename iš prestižinių rajonų už buto nuomą moku 500 Australijos dolerių per savaitę. Jei norėčiau įsigyti dviejų kambarių butą 3–4 km iki centro, turėčiau pakloti apie 2 mln. Tačiau maisto produktai čia kainuoja panašiai kaip ir Lietuvoje, tik atlyginimai daug didesni. Mažiausiai už vieną darbo valandą mokama apie 17 dolerių – tiek pakanka papusryčiauti ir papietauti kavinėje. Minimalus atlyginimas Australijoje yra apie 700 dolerių, – vardija lietuvis. – Tad pragyvenimo lygis tikrai geresnis nei gimtinėje.“

Tiesa, Lietuvoje A. Mickus lankosi neretai. „Grįžtu kas pusmetį, kai kada ir dažniau. Mano verslas susijęs su Lietuva, todėl net jei joje negyventų mano artimieji, vis tiek lankyčiausi. Paskutinį kartą buvau gruodžio mėnesį, netrukus atvyksiu vėl. Artėja stojamųjų egzaminų į universitetus metas, noriu papasakoti jaunimui apie galimybę studijuoti ir praleisti Australijoje metus tarp mokslų („gap year“), – sako verslininkas. – Lietuvoje gyvena mano sesuo ir tėvai. Svajoju, kad, tėvams išėjus į pensiją, atsivešiu juos gyventi į Australiją, jei tik bus galimybė. Europos sąjungos piliečiams šioje šalyje reikalingos vizos, o jų išdavimo tvarka vis keičiasi, todėl niekada negali būti tikras.

Atvykti studijuoti ir gyventi į Australiją patarčiau žmonėms, kurie nebijo iššūkių, yra lankstūs, mėgsta bendrauti ir būti lauke. Nes jei sėdi namuose, visai nesvarbu, kurioje šalyje tu juose sėdėsi. Iš tiesų studijos ir darbas čia gali atimti nemažai laiko, bet gamta, klimatas ir geri žmonės tai tikrai kompensuoja.“

Naujausi straipsniai