Velykų papročiai ir magija

Velykų dekoracijos / „Shutterstock“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-04-16 10:00
Velykos – šventė, kuri glaudžiai sujungia krikščioniškuosius ir senuosius pagoniškus papročius. Margučių ridenimas, įvairūs žaidimai, iškilmingi ir smagūs velykiniai pusryčiai, išsiskiriantys savo ritualais ir magiška reikšme, supina nenusakomą velykinių papročių gausą…

Velykos – ypatingų išgyvenimų metas. Jis susijęs su atgimimu ir visa ko pradžia. Sugrąžinę šiai šventei sakralumą, prisiminę savo senuosius papročius, šiam ypatingam metui tikrai suteiktume daugiau prasmės, o ir patys jaustumėmės šiek tiek labiau pakylėti. Senovėje šiai šventei teikta daug reikšmės, ji buvo apipinta magiškais ritualais, draudimais, kuriuos šventinį rytą apvainikuodavo džiaugsmas, kad galiausiai, po septynias savaites besitęsusios gavėnios laikotarpio, galima lengviau atsipūsti, daugiau sau leisti.

Prieš Velykas anksčiau buvo negalima skolintis. O turintieji skolų iki Velykų turėjo žūtbūt jas grąžinti.

Ar žinojote, kad prieš Velykas anksčiau buvo negalima dirbti kai kurių darbų, pavyzdžiui, malti, nes esą tada vėjas stogus nudraskys, austi – velnias uždusins. Negalima skolintis. Turintieji skolų iki Velykų turėjo žūtbūt jas grąžinti. O nuo Didžiojo ketvirtadienio nevalia buvo kelti triukšmo, garsiai kalbėti. Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį neturėjo būti degama ir šviesa.

Vis dėlto stebuklingiausias – Velykų rytas. Tada teigiama, kad Saulė šokinėja. Tas šokinėjimas įvairiai aprašomas. Pavyzdžiui, sakoma, kad Saulė patekėdama triskart pašoka aukštyn ir žemyn, mainosi įvairiomis spalvomis ir plasta, nes džiaugiasi, kad Kristus prisikėlė. Dar teigiama, kad Velykų rytą tekanti Saulė pasidaro raudona, žalia, mėlyna, balta. Ji būna ne visa vienodos spalvos, bet dėmėmis išmarginta. Taigi senoliai visiems liepdavo eiti Saulės daboti. Kartais sakoma, kad Saulė supasi aukštyn žemyn, žaliai melsva pasidaro. Į šį reginį negalima atsižiūrėti. Beje, per Velykas ne tik Saulė supasi…

DAUGIAU APIE TAI SKAITYKITE: Kaip bendrauti su skirtingų Zodiako ženklų atstovais

Suptis – kuo aukščiau, kuo garsiau…

Velykų šventadieniais ir merginos, ir ištekėjusios moterys dainuodamos stengdavosi įsisupti kiek įmanoma aukščiau. Besisupdamos stengdavosi išvysti kalną, stūksantį pasaulio centre. Mat pasaulio mitologijose šis kalnas įvardijamas kaip kosminis ar pasaulio kalnas, ant kurio gyvena dievybė. Nuo šio kalno reguliuojamas dangaus šviesulių judėjimas. Taigi šitaip galima priartėti prie dieviškumo, tiesiogiai jį patirti. O tas naivokas siekis nėra jau toks keistas – jis tiesiog liudija apie žmogaus norą priartėti prie dangaus, prie anapusybės. Beje, šis noras juntamas per visas kalendorines šventes.

ir noras kuo aukščiau pakilti turi ne tik šią, bet ir daugiau prasmių: merginos lenktyniaudavo, kuri aukščiau pakils, nes tikėdavo, kad labiausiai įsisupusios merginos linai išaugs patys aukščiausi ir geriausiai derės.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Daužydami kiaušinius dalyvaujame mažyčiame pasaulio kūrime

Štai todėl kiaušiniai tokie svarbūs per Velykas. Yra ir dar viena aplinkybė: seniausios mitologijos, izoliuotų genčių tikėjimai teigia, kad pasaulis atsirado iš kiaušinio, kuris nukrito iš dangaus ir sudužo. Tada atsirado sausuma (trynio atitikmuo), iškilusi virš vandenų (baltymo). Galima spėti, kad sudužęs ar išleistas kiaušinis – pats seniausias pasaulio modelis. Velykiniai kiaušiniai primena pirmapradį „kosminį kiaušinį“. Tad dauždamiesi margučiais atkartojame pirmąjį „kosminį sprogimą“, išlaisviname didžiulę energiją ir patys …

Pagal Velykų pirmosios dienos orą spėjama apie vasarą: koks būna tą dieną oras, tokia bus ir vasara.

Dalijimasis kiaušiniais irgi turi tokią pačią „kosminę“ prasmę, kaip ir ridenimas. Kiaušiniai tiesiog eina iš rankų į rankas, bežaidžiant jie dūžta ar yra sudaužomi – šitaip perduodamos ir yra išlaisvinamos juose slypinčios galios. Jos tokios stiprios, kad gelbsti žmogų visus metus. Tarkim, tikima: jei kelią pametei ar miške pasiklydai, reikia atsiminti, su kuo per Velykas pirmą kiaušinį mušei. Kai atsiminsi, ir kelią rasi. Daužiant kiaušinius galima daug ką sužinoti. Kiekvienas stengiasi turėti stipresnį kiaušinį, mat kurio stipresnis ir sudaužo kito, tas ilgiau gyvena. Ridenant taip pat: kas daugiau kiaušinių išrita, tas ilgiau gyvena.

TAIP PAT SKAITYKITE: Gydomosios ir mistinės sidabro galios

Per Velykas namų nešluokite!

Per Velykas daugelis smulkmenų yra labai svarbios ir gali lemti visų metų įvykius. Pirmąją Velykų dieną moterims negalima plaukų šukuoti, nes vištos kapstys daržus arba gėlynus; tądien nešluojami ir namai: jei šluos, iššluos visų metų laimę.

Visokius spėjimus papildo ir meteorologiniai. Pagal Velykų pirmosios dienos orą spėjama apie vasarą: koks būna tą dieną oras, tokia bus ir vasara. Kitas spėjimas sako: jei Velykų rytą vėjas pučia iš rytų, bus vidutinė vasara, jei vakarų ar pietų – šilta, jei žiemių – šalta ir šlapia. Arba: jei Velykų rytas saulėtas, visi metai bus gražūs, derlingi; jei Velykų rytą lyja ar net griaustinis griaudžia, metai bus blogi. Dar spėjama: jei per Velykas lietus, bus lietaus ir birželį; jei per Velykas šąla – šals ir gegužę.

Veiksmai, atliekami Velykų rytą, tarsi įsitvirtina visiems metams. Kas pirmas atsikels Velykų rytą, tam geriausiai seksis darbas. Kiekvienas stengiasi pirmas užkurti ugnį – tai padaręs jis visus metus pirmaus, greičiau nudirbs darbus. Po pamaldų, kunigui pašventinus velykinius valgius, visi skuba namo, mat tikima: kas pirmas pasieks namus, tas ir su vasaros darbais visus aplenks, apdirbs laukus.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai