Vegetarų tipai. Ką verta žinoti?

Maisto gamyba / „Fotolia“ nuotr.
Maisto gamyba / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2014-10-01 17:53
AA

Pop­u­liarė­jančios veg­e­ta­rizmo, veg­anų ar žali­aval­gių diskusi­jos apie maisto kultūrą skatina susi­mastyti, kiek gam­tos resursų reikia, kad mais­tas pasiektų mūsų stalą. Paly­gi­nti su kitais maisto pro­duk­tais, mėsos palieka­mas van­dens sunaudojimo pėd­sakas yra vienas didži­ausių.

Kas tai yra? Galvijų išgeriamas van­duo sudaro tik nedidelę dalį jau­tienos van­dens pėdsako, pagrind­inė dalis sunau­do­jamo van­dens tenka pašarui. Van­dens pėd­sakas lengvi­au­siai ir aki­vaizdži­au­siai mažėja maži­nant var­to­jamos mėsos kiekį.

Žmones, kurie renkasi alter­natyvius mity­bos būdus, motyvuoja skirtin­gos priežastys – vieni tai daro dėl sveikatos sume­timų, kiti siekia gyventi darnoje su gamta, dar kiti – dėl etinių sume­timų.

Spe­cial­is­tai spėja, kad mūsų šalyje mėsos nevalgo 1–2 pro­cen­tai gyventojų

Jungt­inėse Amerikos Val­sti­jose ir Didžio­joje Bri­tani­joje skaičiuojama, kad vegetarais save vadina apie 7–11 proc. (šalti­nis: wikipedia) gyventojų. Lietu­voje sta­tis­tiniai duomenys apie veg­e­tarus nėra renkami. Spe­cial­is­tai spėja, kad mūsų šalyje mėsos nevalgo 1–2 pro­c. gyventojų.

Veg­e­ta­rizmo privalumai:

  • veg­e­tarų krau­jospūdis, cho­les­tero­lio kiekis papras­tai yra gerokai mažes­nis nei val­gančiųjų mėsą;
  • veg­e­tarai atsikrato dauge­lio virškin­imo prob­lemų, nor­mal­izuo­jasi jų žarnyno veikla. Tam pasitar­nauja ląsteliena, mat ji iš orga­nizmo pašalina dau­gumą kenksmingų medžiagų;
  • veg­e­ta­riz­mas be kokių nors papil­domų preparatų var­to­jimo ir nuo­la­tinio fizinio krūvio padeda palaip­sniui mažinti svorį;
  • kas­dien suval­gy­damas daug augal­inės kilmės maisto, žmogus jaučiasi aktyvesnis ir energingesnis. Toks orga­niz­mas yra ats­pares­nis įvairiems susirgimams;
  • veg­e­tarai gali pasi­girti ilgesne gyven­imo trukme. Tačiau šį veiksnį dažnai lemia ir tai, kad vegetarai paprastai neturi žalingų įpročių.

Veg­e­ta­rų tipai

Veg­e­ta­riz­mas skirstomas į griežtą (visišką) ir pusiau griežtą (dal­inį). Griež­tas veg­e­ta­rizmas – atsisakoma visų gyvūninės kilmės pro­duktų, pusiau griež­tas – nevar­to­jama tik mėsos, bet var­to­jami kai kurie kiti produktai.

Veg­anai – griežti veg­e­tarai. Nevar­toja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.

Ovolak­toveg­e­tarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Lak­toveg­e­tarai – valgo pieną ir jo produktus.

Semi­veg­e­tarai – pusiau veg­e­tarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Žaliojo maisto veg­e­tarai – žali­aval­giai (raw food).

Veg­e­ta­riz­mas

Veg­e­taras (lot. veg­e­tar­ius – augali­nis) – žmogus, kuris maiti­nasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos. Veg­e­taras paprastai laiko­mas fiz­iškai ir dvasiškai stipriu žmogumi, nea­gresyviu, mylinčiu žmones bei gyvūnus, atspariu ligoms ir ilgai gyvenančiu. Veg­e­tarais buvo Leonar­das da Vinci, Isaacas Newtonas, Volteras, Jean-Jacques Rousseau, Alber­tas Einsteinas.

Veg­anai

Veg­a­niz­mas – tai veg­e­ta­rizmo rūšis, kai žmogus visiškai atsisako var­toti bet kok­ius gyvūninės kilmės pro­duk­tus. Beveik visi recep­tai, kurie tradi­ciškai yra su gyvūn­inės kilmės pro­duk­tais, gali būti pri­taikyti veg­anams pakeičiant gyvūnines sudėtines dalis augalini­ais analo­gais. Pavyzdžiui, vietoj karvės pieno gali būti nau­do­ja­mas riešutų, grūdų, ryžių arba sojų pienas, kiaušiniai gali būti pakeisti obuolių padažu. Mėsą veganai keičia produktais, pagamintais iš sojos, daržovių, grūdų, lęšių, ir kt. Sasko­niu, tokie pro­duk­tai yra labai panašūs į mėsos produktus.

Žali­aval­gystė

Gyvas mais­tas (angl. raw food, dar vad­i­na­mas žaliu maistu) – tai ter­miškai neapdoro­tas mais­tas, kuris ruošia­mas ne aukštes­nėje nei 42 °C tem­per­atūroje. Pro­duk­tai var­to­jami tik natūraliu pavi­dalu – nei ver­dami, nei kepami. Žali­aval­giai nevar­toja nei mėsos, nei žuvies, nei pieno pro­duktų ar kiaušinių. Jie renkasi vai­sius, daržoves, sėk­las, grū­dus ir žalumynus, iš kurių džiov­inant, daig­i­nant, spaudžiant, raug­i­nant, mirkant ir malant pagam­i­nama neįtikėti­nai skanių patiekalų.

Ką gal­ime daryti kitaip?

Veg­e­tarais tam­pama dėl dorovinių paskatų, siekiant išsaugoti natūralią gamtą, miškus, sveikatos sume­ti­mais ar siekiant atkreipti dėmesį į bado prob­le­mas žemėje. Nesiūlome per vieną dieną visiškai atsisakyti mėsos ir drastiškai keisti savo mity­bos įpročius, tačiau į savo racioną įtraukus dau­giau daržovių, pasi­jusime ir sveikesni ir laimingesni.

Šie nedideli elgsenos pokyčiai neturės didelės įtakos jūsų gyven­imo koky­bei, bet poveikis gam­tai bus milžiniškas.

www.ekorekomendacijos.lt
Temos: