Vasario 16-oji Žilvino Žvagulio gyvenime: maištingi protestai ir areštinė už meilę Lietuvai

Žilvinas Žvagulis su šeima / Asmeninio albumo nuotr.
Žilvinas Žvagulis su šeima / Asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2013-02-15 15:11
AA

Vasario 16 dienos proga, Žvagulių fanų klubas paruošė staigmeną. Pagal Žilvino atliekamą dainą „Be galo“, sukūrė vizualinį klipuką. Buvo įdomu pamatyti, kokias asociacijas dabartiniam jaunimui kelia Vasario 16-oji.

Atlikėjas Žilvinas Žvagulis savo gyvenime matė dvi Lietuvas: tarybinę ir šiandieninę, laisvą. Kasmet artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Vasario 16-ajai, Žilvinas susimąsto, kaip jo gyvenime keitėsi šios dienos paminėjimo tradicijos.

„Širdim ir kilme esu žemaitis, visad sakau, kad gimiau ir užaugau Klaipėdoje. Mano kiemas buvo  Donelaičio aikštėje. Kai man sukako šešeri, persikėlėme gyventi prie senosios bažnyčios Bokštų gatvėje. Nors gyvenome Tarybų Sąjungos sudėtyje, lietuvybė mane supo nuo gimimo, šeimoje girdėdavau tik lietuvių ir žemaičių kalbas. Tačiau plačiai savo šaknų demonstruoti negalėjau – tėvai dirbo valstybinėse įstaigose, mano išdaigos jiems pridarydavo bėdos. Jau vaikystėje pajutau, kad manyje kirba noras maištauti, buvau išdykęs vaikas, tikras galvos skausmas tėvams. Pirmasis mano maištas – be tėvų leidimo padėjau patarnauti mišiose. Niekaip nesuvokiau, kodėl į bažnyčią negalima, man labai patiko vilktis mišių rūbus su daugybe sagučių, o vėliau už pagalbą gauti saldainių. Tėvai apie mano religinę veiklą sužinojo iš mylimos žemaitės močiutės, kuri džiaugėsi, kad jos anūkėlis – šventas. Gavau tuomet pylos...“ – apie savo ankstyvą susidūrimą su tautinės laisvės apribojimu pasakojo Žilvinas.

„Tikrasis suvokimas apie šią ypatingą šventę atėjo, kai įstojau į sostinėje esančią J.Tallat – Kelpšos konservatoriją. Bendraklasiai vilniečiai turėjo tuomet niekur neviešinamų knygų apie Lietuvos istoriją, senuosius prezidentus, jos man ir atvėrė akis. Puikiai atsimenu 1981-ųjų metų vasario 16-ąją. Sugalvojom paryčiais prie K.Donelaičio paminklo padeklamuoti K.Donelaičio „Metus“. Tiesiog norėjome įsitikinti, kas kiek moka. Po kurio laiko iš būrelio likome tik keli drąsiausieji, prie mūsų privažiavo policija ir išvežė į areštinę. O vėliau, jau diskotekų vedimo laikais, dėl lietuvybės protestų persekiojo KGB,” – atviravo Žilvinas.

Žilvinui Vasario 16-oji yra ypatinga. Tą dieną atlikėjas vietoj įprastų džinsų velkasi kostiumą, neina į darbą, leidžia laiką su šeima. „Šįmet planuoju vestis savo jauniausią sūnų Vakarį į Senamiestį. Pirmą kartą šia proga trauksim būtent miestan. Noriu, kad sūnus pats suvoktų šios dienos prasmę, todėl tikiuosi, kad jis paklaus, kodėl tėvelis jį būtent šiandien nusprendė pavedžioti sostinės gatvėmis. Štai tuomet aš jam ir papasakosiu, kas ir kodėl yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena,“ – užbaigė atlikėjas.