Vasara baigiasi: kaip pereiti prie mokslo metų režimo?

Vaikui sunku ryte keltis. / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-08-11 11:46
Atostogos – smagus laikas: ilsimės, gyvename laisvu režimu, mažiau planuojame darbų, kokių nors veiklų. Per atostogas galime atidžiau įsiklausyti į savo poreikius, kiek ir kur norime būti, kur mums gerai, ką ir kada norime valgyti, miegoti, kuo rengtis ir pan. Svarbu, kiek laisvės sau suteikiame, ar mokame ja džiaugtis.

Pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė.

Vaikai to mokosi iš tėvų ir artimos aplinkos. Galvokime, kad atostogos buvo geros, įdomios, kad jų metu pailsėjo ir vaikai, ir tėvai. Baigiantis vasarai kyla klausimas, kaip geriau pasiruošti mokyklai, pereiti prie rudeninio mokslo metų režimo.

Tarkime, kad yra keli būdai: 1. Apie tai negalvoti ir nesiruošti. 2. Apie tai galvoti ir ruoštis. 3. Tarpinis variantas – truputį galvoti ir ruoštis. Tačiau visais atvejais pasiruošimas vis vien vyksta. Rugsėjo 1-osios kaip ribos artėjimas užveda sąmoningą ir nesąmoningą pasiruošimo pokyčiams pradžią.

Norime to ar nenorime, artėjant rugsėjui, visi mokiniai ir studentai pradeda galvoti apie mokslo/studijų metus, pasikalba apie tai su draugais, nusiperka mokymosi reikmenų, rūbų. Apie artėjančius mokslo metus primena ir mokyklinių prekių gausa parduotuvėse. Dažnas vaikas ar jaunuolis per vasarą išauga drabužius, todėl reikia nusipirkti ką nors rudens sezonui.

Kartais žmonės nusprendžia atostogauti iki pat rugsėjo, mėginti adaptuotis pagreitintai, visus pasiruošimus daryti jau prasidėjus mokslo metams. Tačiau mintys, kaip viskas bus prasidėjus rugsėjui, vis tiek aplanko, ir vidinis pasiruošimas artėjantiems mokslo metams vyksta.

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis po atostogų namo sugrįžę moksleiviai nori susitikti, pabendrauti dar iki mokslo metų pradžios. Po susitikimų su klasės draugais neramias mintis galvoti linkusių vaikų įtampa laukiant rugsėjo pirmosios kartais sumažėja.

Dažnai moksleiviai pasakoja, jog paskutinėmis naktimis prieš rugsėjo 1-ąją mažiau ir jautriau miega, mąsto, kaip seksis mokykloje, kaip susitiks su draugais, su kuo sėdės viename suole ir pan.

Sunkiausiai jaučiasi tie, kurie pereina į kitą klasę, mokyklą ir nežino, kaip ten bus, su kuo bendraus. Tas laukimas jiems būna kažkiek ir džiugus, ir baugus, ir neramus. Artėjančias link rugsėjo dienas tuomet reikia tiesiog išlaukti, užsiimti kokia nors patinkama ir aktyvia besibaigiančių vasaros atostogų veikla.

Įdomu ir svarbu, kas užpildo mūsų laisvą atostogų laiką. Jei tai buvimas gamtoje, jo niekuomet nebus per daug ir reikia mėgautis kiek galima ilgiau. Jei per atostogas tapo įprasta vėlai eiti miegoti, daug laiko praleisti žaidžiant kompiuterinius žaidimus, žiūrint televizorių, filmus ir pan., paskutinėmis atostogų dienomis patartina susikurti nors truputį palaipsnišką perėjimą link ankstyvo kėlimosi rytais.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Būtų gerai mažiau laiko skirti taip smarkiai jaunimą įtraukiančioms technologijoms. Reikėtų sutvarkyti ir paruošti kambarį artėjantiems mokslo metams. Tie, kurie nespėja to padaryti, mokyklines prekes, drabužius perka ir kambarį tvarko pirmomis mokslo metų dienomis.

Vaikai, o ir suaugusieji skirtingai prisitaiko prie aplinkos ar pasikeitusio dienos ritmo: vieni turi savybę prisiderinti prie aplinkos greitai ir lengvai, kiti – sunkiai, ir priprasti prie pokyčių jiems reikia daugiau laiko. Siūlyčiau tėvams atsižvelgti į individualias vaiko/jaunuolio savybes ir poreikius.

Pasiruošimas artėjantiems mokslo metams tiek mintimis, tiek veiksmais ir yra adaptacijos pradžia. Linkiu ir vaikams, ir tėveliams sklandžiai pereiti prie rudeninio mokslo metų režimo, o ugdymo įstaigoms patarčiau į mokslų ritmą moksleivius per pirmąją savaitę įvesti laipsniškai didinant krūvį, supažindinti su dalykų turiniu, palikti laiko vaikams priprasti prie mokyklinės aplinkos, sudominti, susibendrauti.

15min.lt

Naujausi straipsniai