Ar nebūtų šaunu, jei galėtumėte išgerti stebuklingą piliulę ir būtumėte apsaugoti nuo žalingų saulės spindulių? Kad net būnant paplūdimyje nereikėtų keliskart per dieną teptis apsauginiu kremu? Arba nereikėtų rinktis veido kremo ar pudros, turinčių SPF? Tokia piliulė – tabletės arba gėrimo pavidalu – jau išrasta, tik ar tikrai ji veiksminga?
Pavyzdžiui, yra toks apelsinų ir persikų skonio vitaminų gėrimas pavadinimu „UVO“, skirtas kovoti su UVA ir UVB spinduliais iš vidaus. Juo prekiaujama internete ir užsienio vaistinėse, soliariumuose ir pan. Jame yra 30 antioksidantų ir kitų mineralų, kurie, gėrimo gamintojų teigimu, padeda odai apsisaugoti nuo saulės ir netgi atsistatyti.
Odą labiausiai sendina žalingas saulės spindulių poveikis.
Kiti gi renkasi oranžines tabletes, pavadintas „Heliocare“. Tai vaistinis preparatas, kuris turėtų suteikti odai jaunatvišką išvaizdą ir būti atsparesnei kenksmingam saulės poveikiui. Juk odą labiausiai sendina žalingas saulės spindulių poveikis, tad jei gerdami tabletes nuo to apsisaugome, oda ilgus metus turėtų būti jauna ir skaisti.
Taip pat yra nemažai visokiausių granatų ir panašių ekstraktų ir vitaminų bei mineralų kompleksų, kurie irgi parduodami kaip maisto papildai, padedantys apsisaugoti nuo saulės.
Nenuostabu, kad tokia paprasta apsauga susidomėjo daug žmonių, ypač Amerikoje. Nežinia, tai iš tiesų veiksminga ar placebas, bet vartotojai nuoširdžiai tiki tokiais produktais. Ir vis tik medicininių (klinikinių) įrodymų apie šių preparatų naudą dar nepakanka.
Dr. Davidas J. Leffellis iš Jeilio medicinos mokyklos, pakalbintas „NYtimes.com“, teigė suprantąs, kodėl žmonės susižavėjo šiais ir panašiais produktais – sudaromas įspūdis, kad išgersi tabletę ar gėrimo ir galėsi daryti, ką nori, nes būsi apsaugotas. Tačiau kartu jis pridūrė, jog nėra mokslinių įrodymų, kad „UVO“ ar panašūs saulės apsaugos produktai iš tiesų apsaugo nuo saulės. Mat dauguma tokių preparatų laikomi maisto papildais, o ne vaistais, todėl gamintojams nereikia atlikti gausybės klinikinių bandymų siekiant įrodyti veiksmingumą ir gauti leidimą prekiauti.
Tarkime, „UVO“ gamintojai klinikinius tyrimus atliko dar tik su mažu kiekiu žmonių (vos penkiolika) ir patys savo interneto svetainėje rašo, jog bandymai bus atliekami toliau. Derėtų atkreipti dėmesį, kad, kaip rodo bandymai, gėrimas apsaugo odą nuo nudegimo, bet ne šimtu procentų.
Nežinoma, kiek iš tų preparatų aktyvių ingredientų perėję skrandį išlieka efektyvūs ir gali prasiskverbti pro giliausius odos sluoksnius.
Kitas „NYtimes.com“ pakalbintas profesorius Darrellas Rigelis iš Niujorko universiteto Medicinos mokyklos įspėja savo pacientus vengti tokių preparatų, kurių gamintojai teigia, kad nėra jokio šalutinio poveikio. Nes, D.Rigelio teigimu, tai reiškia, kad ir teigiamo poveikio tokie produktai neturi.
Ir apskritai nėra žinoma, kiek iš tų preparatų aktyvių ingredientų perėję skrandį išlieka efektyvūs ir gali prasiskverbti pro giliausius odos sluoksnius, kad apsaugotų ją nuo saulės.
Esmė yra tokia, kad gerai gauti su maistu ar papildais pakankamai antioksidantų, kurie paskatintų natūralią odos apsaugą nuo saulės, tačiau vien tokios apsaugos nepakanka.
Kol kas, kol dar nėra atlikta gausybės tyrimų šiuo klausimu, patartume saugotis nuo UVA ir UVB spindulių tradiciniais metodais – teptis apsauginiais kremais su SPF, saugoti galvą nuo perkaitimo, o karščiausiu paros metu (nuo vidurdienio iki pavakarės) stengtis likti pavėsyje.