Plaukų stilistas Valerijus Gigevič – savo darbą mylintis profesionalas, žinantis, kad kartu su išvaizdos pokyčiais savo klientams padovanoja kur kas daugiau – galimybę pasijusti nauju žmogumi. Reikšmingam pokyčiui neseniai ryžosi jis pats – pasikeitė vardą, kurio nemėgo nuo vaikystėje ir oficialiai tapo Kevinu Gigevič. Portalui Žmonės.lt vyras prisipažino, kad nors šiuo sprendimu labai džiaugiasi, priprasti prie naujo vardo vis dar sunku.
Plaukų stilistas Valerijus, dabar jau – Kevinas Gigevič šiuo metu išgyvena ypatingą laikotarpį: prieš kelias dienas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje jis oficialiai pasikeitė 42-ejus metus turėtą vardą. Rytoj vyras važiuoja į Alytų: ten jis susitvarkys asmens dokumentus ir savo pase bei asmens tapatybės kortelėje matys naująjį vardą.
Portalui Žmonės.lt jis pripažįsta – nors šio pokyčio labai laukė, šiuo metu vyraujantis jausmas yra dvejopas.
„Labai džiaugiuosi ir esu laimingas, tačiau kartu man labai keista. Draugams, pažįstamiems išvis kosmosas, nes aš tikrai apie tai nekalbėjau ir niekam nepasakojau... Dokumentus tvarkiausi tyliai, ramiai ir kitiems pranešiau tik tada, kai mano prašymas buvo patvirtintas“, – pasakoja Kevinas Gigevič.
Jis tvirtina, kad idėja pasikeisti vardą kilo tikrai ne prieš kelias savaites, mėnesius ar metus – savo ankstesnio vardo jis nemėgo jau vaikystėje. Vyras prisimena, kad atėjęs į svečius ir paprašytas prisistatyti, jis arba apsisukdavo ir išeidavo, nes negalėdavo pasakyti „Valerij“, arba ištardavo jį neaiškiai, kaip padriką garsą.
Vaikystėje puoselėta idėja netikėtai atgimė praėjusią savaitę. Anot Kevino, vieną rytą jis pabudo ir pagalvojo: „Viskas, noriu pasikeisti vardą.“
„Šiuo metu sulaukiu daug klausimų, kodėl to nepadariau anksčiau. Tai lėmė kelios priežastys. Baigus mokyklą viskas buvo ne taip lengva. Negalėjau tiesiog į Google įsivesti klausimo „Kaip pasikeisti vardą?“, o pats nežinojau, kur eiti, į ką kreiptis. Vėliau prasidėjo karjera ir vardas su pavarde tapo žinomi, tad etapas taip pat buvo netinkamas“, – portalui Žmonės.lt aiškina jis.
Sunkiausia – pasiryžti
K.Gigevič tikina, kad vardo pakeitimas – ganėtinai lengvas ir greitas procesas, kuriam nereikia jokių papildomų dokumentų. Asmuo turi užpildyti paraišką ir nurodyti vardo keitimo priežastį bei naująjį vardą.
„Manau, kad daugiausiai lemia pasirinktas vardas. Jei jis normalus, leidimą duos beveik šimtu procentu. Jei pradedi išsidirbinėti, tada gali kilti komplikacijų.
Pats procesas, kaip minėjau, yra pakankamai greitas. Reikiamus dokumentus nunešiau trečiadienį, o penktadienį nuvažiavau pasiimti išrašo. Tiesa, tuomet dar nežinojau, ar mano prašymas pasikeisti vardą bus priimtas, ar atmestas“, – dalijasi K.Gigevič.
Kadangi vardo keitimo procesas – ne toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, vyras dėl jo nesijaudino. Jis pripažįsta, kad svarbiausia - turėti pakankamai noro ir drąsos.
„Sulaukiau labai daug žinučių. Mano sekėjai, pažįstami sveikino ir ypač pabrėžė drąsą tai padaryti. Kai tau dvidešimt, viskas lengviau, o kai virš keturiasdešimt, ryžto reikia kur kas daugiau“, – įsitikinęs plaukų stilistas.
„Visą gyvenimą žinojau, kuo noriu būti“
Dabartinio vardo pasirinkimas – ne atsitiktinis. Vaikystėje, kai jis ėmė „nebejausti“ savo vardo Valerij, berniuką ėmė žavėti kitas vardas – Kevin. Tikslios susidomėjimo priežasties vyras neatsimena, tačiau neatmeta, kad įtakos tam galėjo turėti kultinis Kalėdų filmas „Vienas namuose“.
„Visą gyvenimą žinojau, kuo noriu būti, tad kai dabar reikėjo pasirinkti vardą, man nebekilo jokių klausimų“, – tikina jis.
Vis tik Kevinas teigia suprantantis, kad priprasti prie naujo kreipinio jo draugams, kolegoms ir pažįstamiems gali būti sunku, todėl nežada ignoruoti tų, kurie jį nesąmoningai pavadins Valerijumi. Jis priduria net neįsivaizduojantis, kaip į tai sureaguos jo mama – šeimai apie šį pokytį vyras dar nesakė.
„Galbūt rytoj nuvažiuosiu pasakyti. Manau, kad mamai bus labai labai didelis šokas. Kaip tik šiandien ryte galvojau, kaip jai pranešti šią žinią: ar padėti dokumentą ir leisti jai pačiai paskaityti, ar pasakyti kažkokią įžangą ir ją paruošti. Vis tik manau, kad atvažiavęs įvertinsiu mamos nuotaiką ir prisiderinsiu.
Tiesa, apie tai, kad man nepatinka mano vardas, jai sakiau jau vaikystėje. Na, bet dažnai į vaiką nekreipiama dėmesio, galvojama, kad jis nusišneka. Aš manau, kad vaiko vardo klausimas neturėtų būti ignoruojamas – svarbu jį iškelti jam gavus pirmąjį dokumentą“, – Žmonės.lt tvirtina K.Gigevič.