Suskaudo krūtinę, ėmė kamuoti nemiga, apsvaigo galva, apniko nerimas – griebiamasi valerijonų. Nuo seno susiformavęs požiūris, kad šie augalai – vaistas nuo visų ligų, o juos vartoti saugu. Kaip yra iš tiesų?
Valerijonai šimtmečius vartojami kaip vaistažolės. Gydomąjį jų šaknų poveikį aprašė dar antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas, o II amžiuje medikas ir filosofas Galenas valerijonų skirdavo nuo nemigos. XVI amžiuje šios vaistažolės buvo naudojamos nervingumui, drebuliui, galvos skausmui ir padidėjusiam širdies ritmui gydyti. Antrojo pasaulinio karo metais Anglijoje valerijonai pasitelkti kareivių, pilotuojančių lėktuvus, stresui mažinti prieš puolimus.
Be miego sutrikimų, šios vaistažolės ilgą laiką vartotos virškinimo trakto spazmams ir distresui mažinti, epilepsijos priepuoliams malšinti, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimams gydyti. Tačiau šiandien į valerijonus žiūrima kiek kitaip, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad jų šaknys nėra panacėja – vaistas nuo visų ligų – ir gali sukelti ne vieną šalutinį reiškinį.
Tyrimų vis dar trūksta?
Šiame ir praėjusiame amžiuje atlikta daugybė klinikinių tyrimų, siekiant patikrinti valerijonų veiksmingumą ir saugumą. Pavyzdžiui, 2009 metais atliktas bandymas, kurio metu moterys, sergančios nemiga, vartojo 300 mg valerijonų ekstrakto 30 minučių prieš miegą dvi savaites. Kitoms buvo duodama placebo, teigiant, kad tai irgi valerijonai. Tiek vienos, tiek kitos tyrimo pabaigoje tikino, kad užmigimo laikas ir miego kokybė pagerėjo. Panašūs rezultatai gauti atlikus kitus panašius tyrimus su valerijonais ir placebu.
JAV Maisto papildų biuro Nacionalinis sveikatos institutas, apžvelgęs 37 pastaraisiais metais atliktus tyrimus, nustatė, kad nedideliais kiekiais geriamų valerijonų poveikis tiek nemiga sergantiems, tiek sveikiems žmonėms dažniausiai vienodas.
Vaistažolių veiksmingumas nerimui slopinti taip pat aptartas minėto instituto apžvalgoje. Detaliau analizuotas vienas nedidelis 2002 metų tyrimas, kuriame dalyvavo 36 pacientai, sergantys generalizuoto nerimo sutrikimu. Nustatyta, kad 50 mg valerijonų ekstrakto, geriamo tris kartus per dieną keturias savaites, gerokai sumažina juntamą įtampą. Vis dėlto pabrėžiama, kad šių vaistažolių poveikio nerimui gydyti tyrimų trūksta.
Pavartojus geriau nevairuoti
Valerijonai, kaip ir dauguma kitų vaistažolių, gali turėti tam tikrą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, paspartinti širdies darbą, sukelti galvos skausmą, virškinimo trakto sutrikimus, susijaudinimą, nerimą ir net nemigą. Ne vieną, geriantį valerijonų preparatus, naktimis vargina burnos džiūvimas ir ryškūs sapnai. Kai kuriems žmonėms pasireiškia vangumas, ypač jei šių vaistažolių vartojama rytais ir didesnėmis dozėmis. Taigi gydantis geriau nevairuoti ir nevaldyti pavojingų įrenginių. JAV Maisto papildų biuro Nacionalinis sveikatos institutas atkreipė dėmesį į vieną tyrimą, kurio metu nustatyta, kad vakare išgėrus 900 mg valerijonų ekstrakto, rytą gali varginti mieguistumas ir atsirasti į pagirias panašus jausmas.
Nors poveikis ilgą laiką vartojant šias vaistažoles nėra ištirtas, nustatyta, kad, staiga nustojus gerti valerijonų preparatus, gali pasireikšti abstinencijos simptomai. Taigi rekomenduojama dozes mažinti po truputį (savaitę ar dvi) ir tik tada visiškai nutraukti.
Rizikos grupės ir sąveika su vaistais
Nors valerijonų šaknys daugelyje šalių laikomos saugiomis vartoti, mokslininkai, tyrinėjantys jų poveikį, tvirtina, kad net paprasčiausias arbatas reikia gerti tik pasitarus su gydytojais. Negana to, teigiama, kad tam tikros asmenų grupės apskritai turėtų atsisakyti valerijonų preparatų.
- Vartoti jų nerekomenduojama nėščioms ar maitinančioms moterims. Priežastis ta, kad rizika besivystančiam vaikui vis dar nėra įvertinta.
- Šių vaistažolių nereikėtų duoti jaunesniems nei 3 metų vaikams. Valerijonų saugumas mažiems vaikams nepatikrintas.
Kalbant apie valerijonų preparų vartojimo įpatumus, pabrėžiama, kad jie gali stipriai sąveikauti su vaistais ir kitomis medžiagomis. Primygtinai rekomenduojama vaistažolių nemaišyti su alkoholiu, miegui gerinti skirtais medikamentais, antidepresantais.
Taip pat nederėtų valerijonų gerti su raminamaisiais vaistais, tokiais kaip barbitūratai ir benzodiazepinai. Nesilaikant rekomendacijų, gali gerokai padidėti medikamentų poveikis ir ilgainiui išsivystyti priklausomybė.
Beje, įrodyta, kad valerijonų šaknys gali sustiprinti anestezijos poveikį. Taigi, jeigu planuojama operacija, gydytojui ir anesteziologui būtina pranešti apie vartojamus valerijonų preparatus.