Tinklaraštininkė Jurgita Dzikienė – marketingo profesionalė, paskyrusi savo laiką vaikelių auginimui ir mylimam hobiui – knygų skaitymui. „Prieš ketverius metus išėjus vaiko priežiūros atostogų, skaitymas ir įvairių tekstų rašymas man tapo tikra atgaiva nuo kasdienių rūpesčių,“ – teigia tinklaraščio „Mama su knyga“ autorė. Dalinamės jos apžvalga Undinės Radzevičiūtės knygai „Baden Badeno nebus“.
Dar vienas, iš tradicinių rėmų išlendantis, kūrinys. Galvojau, kad jei ir “Baden Badeno nebus” bus panaši į “Strekaza”, tai kaip aš prisiversiu skaityti trečią turimą Undinės Radzevičiūtės knygą…?
Apie pačią autorę trumpai aprašiau “Strekaza” apžvalgoje. Tik papildysiu, kad ši knyga, jos apdovanojimų sąraše pridėjo dar vieną įrašą: 2011 m. knyga „Baden Badeno nebus“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, nominuota Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje.
Undinė Radzevičiūtė neabejotinai pasižymi originaliu, savitu rašymo stiliumi ir nieko keisto, kad šis daugialypis kūrinys atsidūrė tarp kūrybiškiausių knygų. Sugalvoti ir keliuose puslapiuose, taupiai, suprantamai, su visom detalėm išdėstyti istoriją - Menas iš didžiosios raidės.
“Baden Badeno nebus” - šešiolikos itin trumpų, tarpusavyje nesusijusių istorijų rinkinys. Kiekviena istorija yra skirtingose erdvėse, laikmečiuose, o jų personažai sunkiai suvokiami. Tokių gatvėje nesutiksime, o jei ir sutiktume (kai kuriuos realesnius), tai tikrai nesužinotume kas dedasi jų galvose, kokios neįtikėtinos jų paslaptys ir, kad vienaip ar kitaip visi herojai tik ieško išeities iš autorės sukurtų situacijų.
Patiko man ši knyga. Istorijos nėra tikroviškos, bet ir nevisiškai siurrealios. Skaitosi įdomiai ir lengvai. Kai kurie motyvai pasakojimuose pasikartoja, tarsi jungiamoji grandis, kaip pvz., vagies pirštai. Tokius turėjo vaikinas, o kitame pasakojime - mergina. Bruožas vienijantis, tačiau požiūris bei susigyvenimas su tuo visai kitoks.
Dėmesį taip pat patraukė ir knygos pavadinimas. “Baden Badeno nebus”. Kas čia? Iš kur? Pasirodo, tai yra kurorto, esančio pietvakarinėje Vokietijoje pavadinimas, į kurį vienoje istorijoje, tėvas nenusivežė dukros. Tiesiog. Be jokio moralo ir paaiškinimo. Kyla retorinis klausimas: ar šis pavadinimas kažką daugiau simbolizuoja, kad nutūpė ant knygos viršelio ar tiesiog gražiai skamba?
Taigi, keistas pavadinimas ant keistos knygos su keistom istorijom. Manau, kad pažinčiai su savitu autorės stiliumi, ši knyga itin tinkama: nešokiruoja, nenuvilia ir tarsi paskatina skaityti dar ką nors.
Daugiau knygų apžvalgų galite rasti tinklaraštyje „Mama su knyga“.