Tinklaraštininkė Jurgita Dzikienė – marketingo profesionalė, paskyrusi savo laiką vaikelių auginimui ir mylimam hobiui – knygų skaitymui. „Prieš ketverius metus išėjus vaiko priežiūros atostogų, skaitymas ir įvairių tekstų rašymas man tapo tikra atgaiva nuo kasdienių rūpesčių,“ – teigia tinklaraščio „Mama su knyga“ autorė. Dalinamės jos apžvalga Irenos Buivydaitės knygai „Tikros ir netikros seserys“.
Ar žinote televizijos laidą, kadaise besivadinusią “Atleisk”, o dabar “Nacionalinė paieškų tarnyba”? Tai va, panašu, ta laida įkvėpė pagrindinę romano mintį. Šioje gyvenimiškoje istorijoje tiek daug painiavos, skaudulių ir atradimų, kad prilygsta netgi ne laidai, o gerai melodramai.
Iš tikrųjų, knygos pradžia išvis nesudomino. Rodėsi, kaip pakrikusių nervų moteriškės isterijos. Bet… Pamažu istorija įsisiūbavo ir negalėjau paleisti iš rankų, skaičiau net naktimis su žibintuvėliu, pasislėpusi po kaldra.
Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobis. Autorė bibliotekų skaitytojų buvo pripažinta populiariausia 2013–ųjų lietuvių grožinės literatūros rašytoja. „Tikros ir netikros seserys“ – 12-asis rašytojos romanas.
Pagrindinė istorijos veikėja, pasakotoja Dora beveik 40 metų nugyveno galvodama, kad jos tėvas visiškas niekšas, palikęs motina, vos gimus kūdikiui. Ji jau sukūrus savo šeimą, turi palaikantį vyrą ir du vaikus, tačiau niekaip neatsikrato pagiežos tėvui bei jo šeimai dėl kurios buvo palikta jos mama. Apgaulės būdu, Dora susitinka su seserimi ir norėdama ją kuo efektingiau išmušti iš vėžių, pareiškia esanti jos sesuo. Netikėtai juodvi susidraugauja, supažindina vyrus, vaikus ir prasideda pavyzdinė šeimos idilė. Deja, trunka neilgai.
Prisiruošusi pagaliau sutvarkyti neseniai mirusios mamos butą, Dora randa jos dienoraštį. Pradžioje nesiryžta skaityti, vengia lysti į asmeninį motinos gyvenimą, bet išdrįsusi, jame randa neįtikėtinų dalykų: tėvų santykiai buvo idealūs, tačiau mama 10 metų negalėjo pastoti. O, patyrus eilinį skaudų persileidimą, neužilgo atsirado Dora. Keista pasirodė tik tai, kad dienoraštyje nerado įrašų apie nėštumą ir gimdymą.
Netrukus ji susikaupia dar kartą susisiekti su tėvu ir labai nustemba jo parodytu geranoriškumu.
Pasirodo, jo nebekausto Doros motinai duota priesaika išnykti iš jų gyvenimo ir moteris pamato kita arogantiško advokato Benjamino pusę. Visgi su juo kalbėdama Dora sužino, kad jos rastas, nėra tikras mamos dienoraštis. Originalas saugomas Benjamino seife. Dora gauna siurprizų kupinus mamos užrašus ir atranda tikrąją savo atsiradimo pasaulyje bei tėvų istoriją. Ji imasi ieškoti biologinių tėvų, susipažįsta su dar viena seserimi, intensyviai užsisukdama atradimų ir praradimų rate.
„Tikros ir netikros seserys“ tarsi muilo opera, pritraukianti prie ekrano, kai norisi išsijungti telefonus, uždaryti duris ir prisirakinti valandai prie ekrano: atrasti, prarasti giminės, vieni gailisi, kitiems jūra iki kelių, treti kerštingi, pagiežingi ir viskas sukasi, sukasi, kol prieina gražią ir laimingą pabaigą su išraitytų užrašu “FIN”.
Moteriškas romanas “Tikros ir netikros seserys” puikus atokvėpis nuo rutinos ar įtemptos kasdienybės. Nors jis nuspėjamas ir nepasižymi giliomis prasmėmis, bet labai įtraukiantis ir turint laiko gali būti suskaitomas per vakarą ar kelis.
Daugiau knygų apžvalgų galite rasti tinklaraštyje „Mama su knyga“.