Edgaras Lubys-Feral į muzikinę sceną po ketverių metų pertraukos nusprendė grįžti su trenksmu. Jo nauja daina neprimena nieko, ką muzikantas kūrė iki šiol, jis atsikratė bent dekadą naudoto pseudonimo, dirba su žinomu švedų prodiuseriu, o savo naujojo EP albumo vizualinį apipavidalinimą patikėjo keliems Lietuvos menininkams. Tačiau, kaip pats sako, nieko nebūtų su jais daręs, jei šiems nepatiktų jo sukurta daina, kurią portalo Žmonės.lt skaitytojai išgirs jau netrukus.
Apie albumo vizualinį apipavidalinimą – vaizdo klipą, fotosesiją ir EP albumo viršelį – portalui Žmonės.lt pasakojo ne tik Edgaras Lubys, bet ir „Feral“ projekto vadybininkas Robertas Ulinskas.
Kam kilo mintis filmuoti būtent tokį klipą?
Robertas Ulinskas: Pusiau mums, pusiau režisieriui Mindaugui Bonanu. Pažįstu jį senokai ir mes dažnai pasikalbėdavome apie galimus bendrus projektus. Išgirdęs naują Edgaro dainą supratau, kad turime puikią progą sukurti jai gražų vaizdą, tačiau tada paaiškėjo, jog Mindaugas nebegali padėti – visai žiemai išvyksta į Vietnamą. Kiek pasvarstę nusprendėme, jog tai ne kliūtis, o galimybė – kodėl gi nesukūrus vaizdo klipo ten. Tuo pačiu išvengtume jau pabodusių lietuviškos žiemos vaizdų.
Edgaras Lubys: Aš ir pats nenorėjau figūruoti vaizdo klipe. Noriu, kad tiek kuriant šį projektą, tiek vėliau platinant jo rezultatą, nebūtų žaidžiama žinomais vardais ar pavardėmis.
Robertas: Na, o jei kalbėtume apie paties klipo idėją, tai ji kilo Mindaugui būnant vienuolyne. Pabuvęs ten savaitę kūrėjas išgrynino pagrindinę vaizdo klipo mintį, tuomet susisiekė su mumis ir trumpai papasakojo, ką ir kaip įsivaizduoja. Įdomiausia tai, kad mes net nežinome, koks bus klipas. Nesame jo matę, nedalyvavome kūrybiniame procese. Tai bus staigmena mums.
Ir jūs taip visiškai aklai pasitikėjote juo?
Edgaras: Taip. Visa kūrybine grupe pasitikiu 100 procentų, jie manimi, tikiuosi, irgi. Lygiai taip pat atsitiko su Robertu. Jis man atėjęs sako, kad mano titulinę dainą žino, tačiau kokios likusios dainos? (abu kvatoja). Jis tada dar net nebuvo girdėjęs visų dainų. Taigi kiekvienas turime savo darbus, kuriuos mokame daryti geriausiai: aš užsiimu muzika, Robertas kuruoja viešinimą, Mindaugas Bonanu daro vaizdo klipą... Ir visai nėra būtinybės nurodinėti, kam ką daryti. Jis yra kūrybingas, kad pats sugalvotų, kaip turi atrodyti klipas.
Robertas: Vis tik EP albumą darome ne pardavimui, jo tikrai nebus degalinių ar prekybos centrų lentynose. Dėl to norisi, kad visiems komandos nariams būtų malonu tai daryti. Šis projektas yra idėjinis nuo A iki Z. Be jokių tikslių strategijų, tik dėl idėjos.
Kita vertus, taip tik smagiau, nes susiduriame su pačiais keisčiausiais dalykais. Mindaugas, filmuodamas klipą, jau spėjo nukristi nuo krioklio, laimė, viskas baigėsi tik dideliu vietinių susidomėjimu, rimtesnių traumų išvengta. Buvo streso ir tuomet, kai nežinia kur dingo vaikinas, turėjęs atlikti pagrindinį vaidmenį (juokiasi). Na, bet svarbiausia, kad sparčiai judame pirmyn.
Kiek prie šio projekto dirbo žmonių, be jūsų abiejų ir Mindaugo?
Robertas: Viena mergina labai padėjo kuriant albumo viršelį. Ji – laisvai samdoma menininkė Saida Končiūtė. Jai patiko Edgaro daina, todėl ji ir ėmėsi šio darbo. Viršelis atspindi jausmus, kurie aplanko klausantis EP. Vanduo visada buvo gilių apmastymų šaltinis, todėl pačioje muzikoje, klipe ir viršelyje nemažai sąsajų su vandeniu. Jis atspindi evoliucinį laukinį žmogų, kuriam svarbu suprasti save, pabėgti nuo visko ir pabūti su savimi. Žmogus, kuris nors kiek taip jaučiasi, supras, ką norėjom pasakyti su muzika ir vaizdu. Viršelio griežtos linijos simbolizuoja labirintą, iš kurio daugelis turi išsikapstyti patys.
Edgaras: Svarbiausia, kad visi su mumis dirbę žmonės – fotografas Šarūnas Daunoras, Mindaugas Bonanu ar Robertas – pirmiausia išgirdo mano dainą ir tik tada ryžosi dirbti kartu. Mes siuntėme visų pirma muziką. Jeigu kuris nors būtų sakęs, kad „ai, čia kažkaip neveža tavo muzika“, tai būtų, ko gero, nedirbęs prie šio projekto. Kam daryti tai, kuo netiki.
Robertas: Kai sutampa idėjos, viskas yra idealu. Jei mes patys būtume įsispraudę į kažkokius rėmus ar bandytume įsprausti į juos kitus – taip gerai tikrai nebūtų pavykę.
Trumpiau tariant, melomanus šis jūsų projektas turėtų traukti ne dėl žinomo atlikėjo, bet dėl jo prekės?
Robertas: Būtent! Kurdami visą vizualinę albumo dalį dirbame su žmonėmis, kurie yra daugiau ar mažiau savo idėjomis panašūs į mus. Jie, liaudiškai tariant, tokie truputį išėję ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis. Pavyzdžiui, režisierius šiuo metu išvykęs, viršelį kūrusi menininkė ilgą laiką negyveno Lietuvoj. Fotografas taip pat. Viskas taip susidėliojo, kad galiausiai pamatėme, jog ir žmonės panašūs, ir idėjos panašios, ir viskas juda į priekį.
Na, juk kiekvienas atlikėjas nori būti populiarus, jei ne komerciškai, tai bent turėti daug gerbėjų. Kiekvienas kūrėjas juk nori, kad jo „kūdikis“ būtų sėkmingas, ar aš ne taip suprantu?
Edgaras: Žinoma, jei atsiras tokių žmonių, kuriems patiks, vadinasi, mums pavyko. Mes neturime tokių užmojų, kad pradėtume skaičiuoti: „Reikia tiek ir tiek parduoti, kad....“.
O dažniausiai taip ir būna. Jokių įsipareigojimų rėmėjams taip pat nėra. O biudžetas yra iš mano kišenės, labai simbolinis. Dar besiryžtant kurti šį projektą aš ir Robertui sakiau, kad klipui kurti reikia surasti žmogų, kuris suprastų, ko reikia, o ne siūlytų už 50 tūkstančių nufilmuoti vaizdo klipą su malūnsparniu, sprogimais ir Džeimsu Bondu...
Robertas: Tikime, kad vaizdo klipu būsime visiškai patenkinti, nors jo biudžetas ir simbolinis, o patys dar nesame matę net pradinio jo varianto.
Edgaras: Aš susirašiau su klipą kuriančiu Mindaugu ir mes šiek tiek apsitarėme, tad panašu, kad mano požiūris ir jo požiūris – sutampa. Galiausiai, juk reikia, kad atitiktų estetika, išliktų mintis ir prasmė. Nes jei visai pjaus į šoną, tai irgi nebus gerai (juokias).
O kaip tu nusprendei dirbti su žinomu švedų prodiuseriu ir garso inžinieriumi Stefanu Bomanu?
Edgaras: Viskas prasidėjo nuo to, kad aš norėjau padaryti, jog bent viena daina savo skambesiu prilygtų tam, ką mes girdime vakarietiškoje muzikoje. Tad pradžioje aš užkalbinau vieną prodiuserį, jis padarė mano dainos miksą, tačiau man nepatiko. Tada jis pats pasiūlė man susisiekti su Stefanu. Taip aš gavau jo kontaktą ir mes pradėjome su juo Facebook.com svetainėje bendrauti. Galop jis padarė dainos miksą ir kai išgirdau ją, supratau, kad pataikiau ten, kur reikia. Maža to, jis dirba su man labai patinkančia švedų grupe „Kent“. Man atrodo, kad ir toliau su juo bendradarbiausiu, jei po EP albumo bus, pavyzdžiui, pilnas albumas.
Robertas: Tas skandinaviškas skambesys turi savo vertę ir šiame EP jo bus itin daug, tai gili, atmosferinė muzika. Būtent to mes ir norėjome, o norėdamas skandinaviško skambesio į ispaną prodiuserį juk nesikreipsi (juokiasi).
Kol daina „Soulstarving“ ir vaizdo klipas laukia premjerinės dienos, jūsų dėmesiui – Edgaro Lubio-Feral dainos tyzeris: