Vaisių bei daržovių spalvos rodo jų „supergalias“. Mityboje, nustatant svarbius maisto produktus, dažniausiai yra atsižvelgiama tik į maistines medžiagas, tačiau yra komponentų, kurie yra vadinami „ne maistinėmis medžiagomis“, ir jos turi didžiulę svarbą sveikatai. Kai kuriais atvejais jos turi svarbių fiziologinių savybių ir dėl to yra laikomos biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Fitocheminės medžiagos, kurios yra randamos augaluose, be naudingų savybių, jos dar suteikia vaisiams ir daržovėms spalvas. Pasak mitybos specialistės Rūtos Beišytės, kasdien reikėtų suvalgyti apie 2 puodelius vaisių, kuriuos geriau vartoti pirmoje dienos pusėje, ir apie 3,5 daržovių; kiekis priklauso ir nuo fizinio aktyvumo bei amžiaus. Ji teigia, kad kasdien pasiekti šį normatyvą padeda žaismas su spalvomis.
Raudonieji vaisiai bei daržovės
„Šios spalvos sodo bei daržo gėrybės yra nudažytos natūraliu augalų pigmentu likopenu arba antocianinais. Likopenas randamas pomidoruose, arbūzuose ir rožiniuose greipfrutuose, yra veiksmingas antioksidantas ir dietinių produktų komponentas, kuris gali padėti sustiprinti organizmo imuninę sistemą.
Likopenas maisto produktuose, kurių sudėtyje yra virti pomidorai, pavyzdžiui, makaronų padaže, yra absorbuojamas geriau nei likopenas iš žalių pomidorų“, – sako asmeninė trenerė ir mitybos specialistė R.Beišytė.
Geltonų bei oranžinių vaisių ir daržovių supergalios
Šių spalvų vaisiai bei daržovės dažniausiai yra nuspalvinti natūraliu augaliniu pigmentu karotinoidu. „Turbūt visiems vaikams sakoma: valgyk daug morkų, akys bus sveikesnės bei regėjimas taps stipresnis. Beta karotenas, randamas moliūguose, morkose, organizme yra paverčiamas vitaminu A, kuris gali padėti išlaikyti sveiką gleivinę bei sveikas akis“, – sako Rūta.
Citrusiniai vaisiai, tokie kaip apelsinai, yra puikus vitamino C ir folio rūgšties šaltinis, taip pat ir vitamino B.
Chlorofilo prisotinti žalieji vaisiai bei daržovės
Žalieji vaisiai bei daržovės yra nudažomi natūralaus augalinio pigmento chlorofilo. Pasak trenerės Rūtos, kai kurie žaliosios grupės produktai, įskaitant špinatus ir kitus tamsius lapinius žalumynus, žaliąsias paprikas, žirnius, agurkus bei salierus, savyje turi liuteino.
„Liuteinas veikia su zeaksantinu, kuris randamas kukurūzuose, paprikose, apelsinuose, vynuogėse bei kiaušinių tryniuose. Šis junginys organizme yra atsakingas už regėjimo apsaugojimą nuo ultravioletinių spindulių. Lapiniai žalumynai, pavyzdžiui, špinatai ir brokoliai, yra puikūs folio rūgšties bei vitamino B šaltiniai“, – sako R.Beišytė.
Vaisiai bei daržovės, nusidažę mėlyna bei violetine spalvomis
Mėlyni ir violetiniai vaisiai bei daržovės yra nuspalvinti antocianinu, natūraliu augalų pigmentu. Antocianinai mėlynėse, vynuogėse ir razinose veikia kaip stiprūs antioksidantai, kurie gali apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.
„Šiaurės Amerikoje esančios Laukinių mėlynių asociacijos tyrimai parodė, kad valgant daugiau mėlynių pagerinama atminties funkcija“, – sako mitybos specialistė Rūta.
Baltieji vaisiai ir daržovės
Šie vaisiai ir daržovės yra praturinti antoksantinu. Pasak R.Beišytės, juose taip pat gali būti sveikatą gerinančių cheminių medžiagų, tokių kaip alicinas, kuris gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį bei kraujo spaudimą. Baltos spalvos grupės produktai yra geri mineralinio kalio šaltiniai.
Kampanija „Penki per dieną“
Kampanija „Penki per dieną“ Primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš kelis metus ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.
