Artėjant žiemai, nemažai vairuotojų moterų ima nerimauti dėl slidžių kelių, blogo matomumo ir silpnų vairavimo įgūdžių...
Vairavimo mokyklos „Femina Mobile“ vadovas Kastytis Povilaitis pataria, kaip atsikratyti panašių baimių.
- Ne itin patyrusios vairuotojos nelaukia žiemos: jos nerimauja, kaip reikės vairuoti?.. Ką patartumėte?
- Pirmiausia – nebijoti. Mokydamas moteris dažnai pastebiu, kad didžiausia jų problema yra baimė. Joms turbūt jau gamtos lemta būti atsargesnėms ir bailesnėms, nors vairuodamos jos atidesnės ir per eismo įvykius nukenčia mažiau nei vyrai. Atsakomybės jausmas kai kuriais atvejais gelbsti dailiosios lyties atstoves, bet baimė trukdo. Kartais ji taip sukausto, kad moteris negali laiku, per kelias sekundes, priimti tinkamo sprendimo kelyje. Vairavimo kursuose dažnai iš jų girdžiu: „Vairuosiu saugiai! Važiuosiu lėtai!“ Tenka ilgai ir kantriai aiškinti, kad lėtas vairavimas – ne visada saugus. Saugiausias greitis toks, kokiu juda automobilių srautas, ir išsiskirti iš jo nepatariama. Skandinavijoje, kurioje eismo saugumo situacija geresnė, kelių policininkai nesikiša į automobilių srautą, judantį didesniu nei nurodyta greičiu. Jie stabdo tik gerokai greičiau arba gerokai lėčiau važiuojančius automobilius. Važiuojant dvigubai ar trigubai lėčiau nei juda srautas, saugiai atlikti manevrą, pavyzdžiui, persirikiuoti, yra daug sudėtingiau.
- Kartą vienas vyras pasakojo, kad neseniai vairuoti išmokusi jo žmona ilgoje kelionėje nieko nelenkė – bijojo.
- Liūdniausia, kai vairuotoja blaškosi: lyg ir nori lenkti, bet paskui persigalvoja. Kitiems eismo dalyviams toks vairuotojo elgesys neaiškus. Be to, jis ir erzina, ir yra pavojingas. Jei vairuotojo elgesys ne visada atitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau kitiems yra lengvai nuspėjamas, tai daug geriau nei taisyklių besilaikantis, tačiau nenuspėjamo elgesio pilietis, dėl kurio veiksmų susidaro avarinės situacijos. Eismo saugumo specialistai turi net tokią sąvoką – „pasyvus eismo įvykio sukėlėjas“, t. y. jis pats nepatenka į eismo įvykį, bet išprovokuoja kitus vairuotojus elgtis pavojingai.
- Ką patartumėte nerimaujančioms moterims dėl slidžių kelių?
- Patobulinti vairavimo įgūdžius su patyrusiu instruktoriumi. Šiuo metu mūsų mokykloje vyksta ekstremalaus vairavimo kursai: pirmiausia žmogui aiškiname, kaip nepatekti į sudėtingą eismo situaciją, o patekus ją suvaldyti. Galima kreiptis į bet kurios vairavimo mokyklos patyrusį instruktorių ir paprašyti pagalbos.
Jokiu būdu nesielkite taip, kaip daro nemažai žmonių: rudenį gauna vairuotojo pažymėjimą, žiemą nevairuoja, nes bijo, o prie automobilio vairo sėda pavasarį ar vasarą.
- Teoriškai visi žino, ką daryti, tarkime, automobiliui slystant, bet praktiškai dažniausiai veikia instinktyviai...
- Žinoti neužtenka. Sėdėdami prie stalo, neišmoksime vairuoti. Dažnai po eismo įvykio žmogus supranta, ką neteisingai padarė, bet, papuolęs į avarinę situaciją, nesugeba teisingai žaibiškai mąstyti ir veikti. Nuoširdžiai patariu nebijoti mokytis vairuoti žiemą. Jokiu būdu nesielkite taip, kaip daro nemažai žmonių: rudenį gauna vairuotojo pažymėjimą, žiemą nevairuoja, nes bijo, o prie automobilio vairo sėda pavasarį ar vasarą. Tai tas pat, kas vėl pradėti nuo pradžių, nes įgūdžiai dar visai „žali“. O pramokus važiuoti vasarą, slidžiame kelyje, ypač posūkiuose, laukia vėl kiti niuansai.
- Moterys nebijo pripažinti, kad nevairuoja puikiai, o vyrai? Jiems tai turėtų būti skaudi tema?
- Be abejo! Nė vienas šito nepripažins viešai. Tačiau tie, kurie elgiasi protingai ir turi atsakomybės jausmą, išdrįsta ateiti palavinti įgūdžių uždarose aikštelėse. Mokantis, tobulinant vairavimo stilių, atsiranda tam tikri teisingi refleksai: tuomet į sudėtingą situaciją reaguojama automatiškai. Ne iš vieno vyro, patobulinusio vairavimo įgūdžius, girdėjau: „O iš tikrųjų reikia elgtis ne taip, kaip esu pratęs!“ Vyrai labai mėgsta stabdyti pavaromis: vasarą – nieko tokio, bet žiemą toks stabdymas gali išprovokuoti netikėtą automobilio slydimą.
- Vyrai širsta ant lėtai antra eismo juosta važiuojančių moterų, bet ten pasitaiko ir vyrukų...
- Tai tik stereotipas. Ne lytis lemia tokį vairavimo stilių. Nors tiesos yra: kelyje elgiasi neryžtingai, važiuoja lėtai arba pensinio amžiaus vyrai (jie saugiau jaučiasi važiuodami kelio viduriu), arba išsiblaškiusios, mobiliuoju telefonu kalbančios moterys.
- Dar vienas gąsdinantis dalykas – tamsa. Net puikiai matančios vairuotojos tamsiuoju paros metu jaučiasi taip, lyg jų regėjimas būtų sutrikęs.
- Moterys labai atsakingos, nes jos suvokia, kas gali nutikti. Lietuvoje važiuoti tamsiuoju paros metu nėra saugu vien dėl kitų eismo dalyvių elgesio, ypač pėsčiųjų, dviratininkų ir vadeliotojų, kurie nesegi atšvaitų ir nedėvi šviesą atspindinčių liemenių. O jei dar važiuoji užmiesčio keliu...
- Atrodo, kad susidūrimų su laukiniais gyvūnais dar niekada nebuvo tiek daug kaip šiemet...
- Dabar daugiau tokia informacija viešinama ir daugiau į tai kreipiama dėmesio. Apmaudu, kad net ten, kur yra apsauginės tvoros, neatsakingi žmonės palieka atidarytus vartelius iš šalutinių keliukų į pagrindinį kelią, tad gyvūnas, pro vartus patekęs į kelio ruožą, ima blaškytis.
- Kai mokiausi vairuoti, mano instruktorius dejavo, kad sunkiausia išmokyti vairuoti mokytojas. Pritariate? Ar yra tam tikra kategorija žmonių, kuriems galbūt apskritai nevertėtų vairuoti?
- Pagal pasaulinę statistiką 10–12 proc. žmonių geriau nereikėtų vairuoti. Ir dėl sveikatos problemų, ir dėl charakterio ypatybių. Tai ir patys puikiai pastebime keliuose. Taip, pedagoges iš tiesų sunkiau išmokyti – su tuo susiduria ir mūsų instruktoriai. Turbūt todėl, kad dauguma jų ne itin atidžiai klausosi instruktoriaus ir yra linkusios kritikuoti jo mokymo stilių... Tačiau nevertėtų pamiršti, kad mokytojai dirba pedagoginį darbą, o mes – andragoginį, t. y. mokome suaugusius žmones. Taigi yra kai kurių psichologinių skirtumų. Sunkiau išmokyti vairuoti vyresnio amžiaus žmones. Nors man labai įsiminė 73 metų amžiaus moteris, kuri puikiai iš pirmo karto išlaikė tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus.
Dovilės Štuikienės tekstas