Vaikus būtina mokyti kritiškai mąstyti

Vaikai mokosi / „Fotolia“ nuotr.
AA

Ar vaikui būtina kritiškai mąstyti? Kaip pradėti ugdyti kritinį mąstymą? Tokie klausimai nuolat kyla tiek tėvams, tiek mokytojams. „Kritinio mąstymo ugdymas turėtų būti vienas pagrindinių visos mūsų švietimo sistemos uždavinių, ypač nuo paauglystės, kai vaikai pradeda gebėti mąstyti abstrakčiai“, – teigia psichologas Tadas Stumbrys.

Šiuolaikinėje visuomenėje žmones nuolat veikia didžiulis informacijos, kuri labai dažnai būna prieštaringa, srautas. „Kiekvienam požiūriui, argumentui galima rasti tiek jį patvirtinančios, tiek jį paneigiančios informacijos. Vienas svarbiausių mūsų informacinės kartos iššūkių – išmokti laviruoti šiame informacijos sraute ir gebėti atsirinkti bei suformuoti savo asmeninę nuomonę. O tam kritinis mąstymas yra labai svarbus“, – sako psichologas.

Nagrinėti dalykus iš skirtingų perspektyvų

Vaikai / Shutterstock nuotr.

T. Stumbrys kartu su kultūros ir mokslo sričių – žiniasklaidos, teatro, kino, architektūros, gamtos mokslų – profesionalais šiuo metu dalyvauja Britų tarybos ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vykdomame projekte „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“, skirtame kritiniam mąstymui, kūrybingumui ir kitoms XXI amžiaus kompetencijoms ugdyti.

Projektas vyksta Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose. Mokiniai ir mokytojai kartu su kūrėjais ieško būdų, kaip būti kūrybiškiems šiuolaikinėje mokykloje, kaip išmokti bendradarbiauti, savarankiškai priimti sprendimus, dalyvauti mokymosi ir tyrinėjimo procese.

TAIP PAT SKAITYKITE Apie finansinį raštingumą vaikams geriausiai aiškinti žaidimo forma

Pasak psichologo, tyrinėjimą skatinantys projektai itin naudingi vaikams, kurie pradeda išmokti priimti kitą nuomonę, pažvelgti į problemą kitu kampu. Prie kritinio mąstymo ugdymo galėtų prisidėti ir tėvai.

Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta klausinėti. Tėvai, užuot pateikę atsakymus, galėtų paklausti, o kaip pačiam vaikui atrodo ir kodėl.

„Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta klausinėti. Tėvai, užuot pateikę atsakymus, galėtų paklausti, o kaip pačiam vaikui atrodo ir kodėl. Taip pat vertinga būtų su vaikais panagrinėti dalykus iš skirtingų perspektyvų, paskatinti juos suprasti kitus požiūrius, susidūrus su problema – apsvarstyti įvairius galimus sprendimų variantus. Pravartu dažniau paklausti vaiko nuomonės ir argumentų, kodėl jis galvoja taip, o ne kitaip“, – sako psichologas.

Į visus klausimus „kodėl“ turi būti atsakyta

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako, kad kritinio mąstymo ugdymas – imlus laikui procesas. „Kad ugdant vaikų kritinį mąstymą reikia laiko ir kantrybės, pirmiausiai turi suprasti tie tėvai, kurie vaikams skiria iki 7 minučių laiko. Pagrindinis patarimas – į visus klausimus „kodėl“ turi būti atsakyta. Atsakymas „nežinau“ netinka, jis turėtų būti bent jau toks: „Nežinau, bet tu gali pats tai sužinoti“, – sako A. Gaidamavičius.

Galima tobulinti visą gyvenimą

Psichologas T. Stumbrys teigia, kad gebėjimas kritiškai mąstyti yra tai, ką galima tobulinti visą gyvenimą. „Manau, kad labai pravartu neretai savęs paklausti – o kodėl mano požiūris į kažkokį dalyką yra būtent toks? Kokiais argumentais aš remiuosi? Kokių turiu įrodymų? Kiek jie yra svarūs? Bendravimas su kitaip mąstančiaisiais, bandymas juos išgirsti bei suprasti kitą požiūrį gali taip pat būti labai vertingas“, – teigia psichologas.

Skaitykite daugiau