Vaikus auginančios tinklaraštininkės diskutavo apie ekologiškus produktus: mokėsi atpažinti jų sudėtį

Ekologiško maisto vartojimo įpročių tyrimo Baltijos šalyse pristatymas / Gretos Skaraitienės / „Žmonės Foto“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-10-30 10:03
Antradienio popietę žymios tinklaraštininkės mamos rinkosi į „Danone“ tyrimo rezultatų pristatymą, kuriame su dietologais diskutavo apie ekologiškų produktų atpažinimą. Tyrimas parodė, kad 42 proc. mūsų šalies gyventojų turi pakankamai žinių apie ekologišką maistą ir geba jį atpažinti.

„Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai keičiasi: rinkdamiesi produktus prie lentynų žmonės praleidžia vis daugiau laiko, daugėja šeimų, kurios mitybos prioritetu laiko ekologišką maistą. Trečdalis apklaustųjų tokį maistą valgo net dažniau nei neekologišką“, sako gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žmonės vis dažniau skaito maisto produktų etiketes. „Dažniausiai jie analizuoja produkto sudėtį: kiek jame yra druskos, cukraus, ar naudojami dirbtiniai dažikliai, skonio stiprikliai“, tvirtina D.Vaitkevičiūtė.

Ekologiškus produktus atpažįsta kas antras

Tyrimo duomenimis, tik pusė Lietuvos žmonių atpažįsta  Europos Sąjungos ekologiškus produktus žymintį ženklą žaliąjį lapelį, kuris patvirtina, kad maisto produktas yra sertifikuotas ir atitinka ES galiojančius ekologiškų produktų reikalavimus.

„Žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pakuotę ir ieškoti šio ženklo. Jis parodo, kad  maisto produktas yra pagamintas iš 95 proc. ekologiškų ingredientų, bendradarbiaujant su sertifikuotais tiekėjais. Tai garantuoja, kad produktas yra laikomas ekologišku visose Europos Sąjungos šalyse“, tvirtina „Danone“ ryšių su visuomene ir reglamentavimo vadovė Baltijos šalims Margarita Čėglienė.

Pasak gydytojos D.Vaitkevičiūtės, ekologiški produktai turi ne tik ypatingą ženklinimą, bet ir gamybos reikalavimus. „Ekologiškame maiste yra mažiau pesticidų, į jį nededama antibiotikų, hormonų, labai ribojamas maisto priedų naudojimas. Maistas perdirbamas atsargiai, pirmiausia naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus“ , teigia gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad ekologiškas maistas išsiskiria savo maistingosiomis savybėmis. „Jame išsaugoma daugiau mineralų ir kitų maistinių medžiagų. Taip pat randami didesni antioksindantų, tokių kaip vitaminas C, taip pat cinko ir geležies – kiekiai.  Ekologiškuose pieno produktuose yra didesni omega-3 riebiųjų rūgščių ir vitamino E kiekiai. Yra mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad toks maistas sukelia mažiau alergijų“, tvirtina D.Vaitkevičiūtė.

Mitai apie ekologišką maistą

Pasak M. Čėglienės, rinkdamiesi maisto produktus žmonės dažniausiai yra įsitikinę, kad ekologiškuose produktuose nėra jokių maisto priedų: „Šį mitą reikėtų paneigti, nes ekologiškuose produktuose gali būti naudojami konservantai ar kiti maisto priedai, tačiau naudojimas apribojamas tiek, kad jie būtų naudojami minimaliai ir tik tuo atveju, kai yra esminis technologinis poreikis, arba tam tikrais mitybos tikslais Svarbu žinoti, kad ekologiškuose produktuose yra neleistini genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).“ 

Egzistuoja ir daugiau ženklų ant maisto produktų, kurie rodo kitas savybes, bet ne ekologiškumą. „Dažnai gamintojai produktus žymi savo vidinės kontrolės ženklais, kurie nėra reglamentuoti nacionaliniu ar tarptautiniu mastu. Pamačius neaiškų ženklinimą rekomenduočiau pasidomėti, ką jis apibrėžia konkrečiai“, pasakoja ekspertė.

Jos teigimu, dar vienas mitas, kurį reikėtų paneigti, yra apie maisto produktų kilmę: „Dažnai girdime, kad ekologiškus produktus galime įsigyti tik iš ūkininkų. O situacija yra tokia, kad ekologiški maisto produktai yra kuriami ir masinei gamybai, tačiau juos gaminant bendradarbiaujama su sertifikuotais ekologiniais ūkiais ir naudojama jų užauginta arba pagaminta žaliava.“

Temos:
Mityba Maistas

Naujausi straipsniai