Vaikų oftalmologė Donata Montvilaitė: „Jau geriau televizorius nei mobilusis telefonas“

Moksleivė / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-07-29 09:00
Iki mokslo metų pradžios likus vos kelioms dešimtims dienų, vaistinėse pagausėjo klausimų, kaip tinkamai paruošti vaikus mokyklai. Prieš pradedant pirmą klasę arba sugrįžtant į mokyklą po vasaros atostogų, ypač svarbu pasirūpinti mažųjų akimis, mat mokykloje akys gauna didesnį krūvį nei įprastai.

Morkų ir mėlynių nepakanka

Vaikų gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė sako, kad norint užtikrinti ir išlaikyti gerą regėjimą, vien liaudiškų priemonių nepakaks.

„Mėlynės, morkos, paprikos ir špinatai – visi šie produktai labai naudingi organizmui. Deja, močiučių patarimai valgyti tam tikrą produktą dažniausiai nėra pagrįsti jokiais moksliniais tyrimais. Kiekvienam vaikui – svarbiausia visavertė, pagal maisto piramidę subalansuota mityba“, – pabrėžia gydytoja D. Montvilaitė.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Gydytojai pritaria ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Darata Žemaitaitytė, pasak jos, kiekiai, kuriuos įsisavintų organizmas, neįtikėtinai dideli.

„Pavyzdžiui, kad būtų įsisavinti mėlynėse esantys vitaminai, reiktų jų suvalgyti po pusė kilogramo kiekvieną dieną. Panašūs kiekiai minimi ir kalbant apie daržoves. Lašišą reikėtų vartoti 3–4 kartus per savaitę. Dažnas žmogus negali sau leisti tokios mitybos.

Be to, norint įsisavinti naudingas medžiagas iš vaisių ir daržovių, reikėtų valgyti juos tuščiu skrandžiu. Kitu atveju, jeigu skrandis yra pilnas maisto, įsisavinimo tikimybė menka“, – vardija vaistininkė.

Anot jos, akims skirti maisto papildai vertingesni suaugusiems žmonėms, kai organizme prasideda senėjimo procesai ir sunkiau įsisavinti reikalingas medžiagas. Vaikams vertingiausia parinkti multi vitaminų rinkinius.

Dar viena priežastis judėti

„Eurovaistinės“ specialistė sako, kad labai svarbu po intensyvaus žiūrėjimo į ekraną leisti akims pailsėti ir kuo mažiau laiko praleisti žiūrint į labai arti esantį ekraną, nes taip akys labai greitai pavargsta.

Anot D. Montvilaitės, viena svarbiausių prastėjančio vaikų regėjimo priežasčių – per dažnas žiūrėjimas „iš arti“. Kaip ir suaugę, vaikai vis daugiau laiko praleidžia užsiimdami veikla „per sulenktos rankos atstumą“ – naudojasi kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais.

„Viena didžiausių tėvų klaidų – leisti vaikams žiūrėti animacinius filmus ar žaisti žaidimus per išmanųjį telefoną. Tokiu atveju, žymiai geriau šiek tiek toliau esantis televizorius, kurį žiūrint akys dažniau mirksi, o jų raumenys būna šiek tiek mažiau įsitempę“, – perspėja gydytoja D. Montvilaitė.

Norint išlaikyti gerą regėjimą, specialistė pataria kuo racionaliau planuoti darbo ir poilsio režimą – pavyzdžiui, paskaičius knygą, išeiti į lauką pasivažinėti dviračiu, o ne sėsti prie kompiuterio. Labai svarbu kuo daugiau būti gryname ore, sportuoti. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad kiekvienas vaikas lauke turėtų praleisti bent 2 valandas per dieną – tuomet regėjimo sistema išlieka stipresnė, lėčiau progresuoja trumparegystė.

Svarbiausia – laiku susirūpinti

Kita dažnai pasitaikanti tėvų klaida – įsitikinimas, kad jų vaikas mato gerai ir jokių profilaktinių priemonių imtis nereikia. Regėjimą rekomenduojama patikrinti kiekvienam vaikui, sulaukus trejų metų amžiaus. Dažniausiai pirmą kartą tai atlieka gydytojas pediatras.

„Ikimokyklinio amžiaus vaikams vizitai pas gydytoją nustatomi pagal gydytojo rekomendacijas. Jei yra rizikos veiksnių – akių ligos diagnozuotos tėvams ar seneliams arba regėjimas jau suprastėjęs – gydytojas gali pasiūlyti apsilankyti kas pusę metų. Jei viskas gerai, galima sugrįžti ir po dvejų metų. Mokyklinio amžiaus vaikams regėjimas tikrinamas kas metus“, – pataria specialistė.

Ji akcentuoja, kad svarbu neužsimiršti ir stebėti savo mažuosius – nepriimkime gero regėjimo kaip savaime suprantamo dalyko ir nepamirškime įdėti pastangų jo išlaikymui.

Įdomūs faktai:

  • Tyrimais įrodyta, kad berniukai mirksi dvigubai greičiau nei mergaitės;
  • Už akių mirkčiojimą atsakingas raumuo yra pats greičiausias visame žmogaus kūne. Per vieną sekundę žmogus sugeba sumirksėti 5 kartus;
  • Kalbėdamas žmogus mirksi dažniau nei tylėdamas;
  • Žiūrint į mylimą žmogų akių vyzdžiai išsiplečia 45 proc.;
  • Žmogaus akys tolygiai juda tik tada, kai seka judantį objektą.
Ji24.lt

Temos:

Akys Rega Vaikai

Naujausi straipsniai